Mūza Rubackytė‑Golay
Rubackytė‑Golay Mūza (Mūza Rubackýtė‑Gol) 1955 05 19Vilnius, lietuvių pianistė, pedagogė. V. Rubackio duktė. Pekino konservatorijos garbės profesorė (2009). Vaikystėje skambinti fortepijonu mokė motina T. Gomolickaitė‑Rubackienė ir teta I. Gomolickaitė (jos vadovaujama baigė Čiurlionio menų mokyklą). Debiutavo 7 metų (su Lietuvos kameriniu orkestru skambino Lietuvos filharmonijos Didžiojoje salėje). 1973–76 studijavo Lietuvos konservatorijoje (J. Karnavičiaus klasėje). 1982 baigė Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją ir aspirantūrą (J. Flijero, B. Davidovič ir M. Voskresenskio mokinė). 1988–89 tobulinosi Paryžiaus nacionalinėje muzikos ir šokio konservatorijoje, 1990–91 – Paryžiaus A. Cortot aukštojoje muzikos mokykloje (gavo koncertinio atlikėjo diplomą). Nuo 1978 su pertraukomis dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 1992 Lietuvos konservatorija, 1992–2004 Lietuvos muzikos akademija); profesorė (2009). 1992–98 dėstė Europos konservatorijoje, 1998–2014 – S. Rachmaninovo rusų konservatorijoje (abi Paryžiuje).
Nuo 2010 F. Liszto tarptautinės asociacijos biuro narė, nuo 2011 – Lietuvos Liszto asociacijos Lisztuania prezidentė. Rengia meistriškumo kursus įvairiose valstybėse. Pianistų tarptautinių konkursų žiuri narė (F. Liszto Utrechte, M. K. Čiurlionio Vilniuje). Tarptautinio Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė (2009, 2011, 2013, 2015, 2017, 2019). Išleido biografinę knygą Gimusi po fortepijonu (Née sous un piano 2020, lietuvių kalba 2022). Apie M. Rubackytę‑Golay sukurtas dokumentinis filmas Mūza (2023, režisierė A. Marcinkevičiūtė).
Koncertinė veikla
Koncertuoja Europos, Amerikos, Azijos, Afrikos valstybėse su žymiais simfoniniais orkestrais, rengia solo koncertus prestižinėse koncertų salėse (Wigmore Hall Londone, Paryžiaus operoje ir Salle Gaveau, Amsterdamo Concertgebow, Ženevos Victoria Hall, Buenos Airių Teatro Colón, Aucklando filharmonijoje, Tokijo Casals Hall). Skambina su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Vilniaus kvartetu. Skambino diriguojant Vachtangui Žordanijai (g. 1943), V. Gergijevui, Pavelui Koganui (g. 1952), Džansungui Kachidzei (1935–2002), Kennethui Schermerhornui (1929–2005), Uriui Segalui (g. 1944), L. Slatkinui ir kitiems. Repertuarą sudaro daugiau kaip 45 koncertai su orkestru ir apie 35 solo koncertai, sceniniai projektai. Garsėja ir pripažinta kaip F. Liszto muzikos atlikėja (trečdalį kompaktinių plokštelių sudaro šio kompozitoriaus kūryba). Įgrojo plokštelių, padarė radijo įrašų, išleido daugiau kaip 35 kompaktines plokšteles. Paryžiaus radijuje parengė 5 laidų ciklą M. K. Čiurlionis ir lietuvių muzika.
Mūza Rubackytė‑Golay
Apdovanojimai
Respublikinio pianistų konkurso Taline I premija (1976), pianistų konkurso Leningrade III premija (1977), Liszto-Bartóko tarptautinio pianistų konkurso Budapešte Didysis prizas (1981), tarptautinio pianistų konkurso Les Grands Maîtres Français paryžiuje I premija (1990), Gedimino ordino Komandoro kryžius (1997), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija, Lietuvos nacionalinė premija (abi 2006), Lietuvos muzikų sąjungos Auksinio disko apdovanijimas (2008), Vengrijos Respublikos kultūros ministerijos prizas Pro Hungarica (2012), ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryžius (2018), Vengrijos ordino Už nuopelnus Riterio kryžius (2024).
112