muziẽjų sistemà, muziejų tinklas tam tikroje teritorijoje.
Muziejų sistemos pobūdis priklauso nuo istorinės sanklodos ir valdymo specifikos (teisiniai, organizaciniai, finansiniai požymiai), muziejų tipo, rūšių ir skaičiaus. Muziejų sistema iš dalies apibūdinama remiantis muziejų klasifikacija pagal bendrus organizacijos, veiklos, priklausomybės, reikšmingumo požymius.
Muziejų rūšys
Paplitęs tradicinis muziejų skirstymas pagal administracinę ir teritorinę priklausomybę, reikšmę, rinkinių rūšis. Pagal rinkinių rūšis, paskirtį ir svarbiausių mokslų pobūdį muziejai tradiciškai skirstomi į istorijos, meno, gamtos, mokslo, technikos, mišrius, specialiuosius. Yra netradicinių muziejų: zoologijos sodai, gyvosios istorijos sodybos, paveldo interpretavimo centrai ir kitos iš dalies muziejų darbą dirbančios įstaigos.
Lietuvos muziejų sistema
Lietuvoje muziejų sistemos priežiūrą vykdo Kultūros ministerija, remdamasi Lietuvos Respublikos muziejų įstatymu, kitais teisės dokumentais ir atsižvelgdama į Tarptautinės muziejų tarybos patariamuosius dokumentus, Lietuvos muziejų asociacijos, Lietuvos savivaldybių muziejų direktorių bendrijos, Muziejų ekspertų komisijos rekomendacijas. Muziejų sistemą sudaro valstybiniai ir nevalstybiniai muziejai.
Dalis muziejų neįtraukta į muziejų oficialią statistiką (yra nesavarankiški, institucijų padaliniai). Kultūros ministerijai tiesiogiai pavaldūs tik nacionaliniai ir respublikiniai muziejai. Dauguma muziejų priklauso savivaldos institucijoms. 2018, oficialiais duomenimis, buvo 640 muziejų: 4 nacionaliniai, 17 respublikinių, 61 savivaldybių, 81 žinybinis, 28 viešosios įstaigos-muziejai, 63 privatūs, 74 visuomeniniai, 312 mokyklų muziejų, t. p. 7 virtualūs muziejai. 2020 veikė 4 nacionaliniai, 16 respublikinių, 62 savivaldybių, 89 žinybiniai, 26 viešosios įstaigos-muziejai, 64 privatūs, 74 visuomeniniai, 312 mokyklų, 6 virtualūs muziejai. 2020 pradžioje muziejuose dirbo 3436 darbuotojai (iš jų – 1351 muziejininkas).
Lietuvoje vyrauja istorijos tipo muziejai, iš jų daugiausia kraštotyros muziejų. Tokią muziejų raidą nuo 20 a. pradžios lėmė kultūros ideologizavimas. Lietuvos muziejų sistemos plėtotė nuo pirmojo viešojo muziejaus (Vilniaus universiteto matematikos, įkurtas 1752) iki šių laikų muziejų siejama su mokslo ir ideologijos sąveika, ideologija dažniausiai lemia muziejų sistemos kokybinius ir kiekybinius pokyčius. Vilniaus universiteto mokslo muziejus ir Lietuvos nacionalinis muziejus savo pradžią sieja su Vilniaus universiteto muziejais (veikė iki 1830) ir Vilniaus senienų muziejumi (veikė 1855–65). 2004 Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus‑rezervatas (nuo 2003 Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas) įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą.
Dabartinė informacinė visuomenė suinteresuota plėsti muziejų sistemą, paveldo prieinamumą ir pažinimą: 1855–65 Lietuvoje vienintelį viešą Vilniaus senienų muziejų aplankė 6531 lankytojas, muziejus turėjo 66 663 muziejines vertybes.
2007 Lietuvoje muziejus aplankė 3 115 415, muziejų internetines svetaines – 1 105 749 lankytojai. Šie muziejai turėjo 4 569 104 muziejines vertybes pagrindiniuose ir 2 574 316 – pagalbiniuose rinkiniuose.
2017 Lietuvos muziejų rinkiniuose buvo saugoma daugiau kaip 7,42 mln. kultūros vertybių, muziejuose apsilankė daugiau kaip 4,15 mln. lankytojų. Muziejai surengė 25 777 edukacinius užsiėmimus, juose apsilankė 526 639 lankytojai. Lankomiausi buvo muziejai: Lietuvos jūrų muziejus (436 009 lankytojai), Trakų istorijos muziejus (379 556), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (344 568), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (229 890), Lietuvos nacionalinis muziejus (172 328 lankytojai).
2020 pradžioje Lietuvos muziejų rinkiniuose buvo saugoma daugiau kaip 7 568 131 kultūros vertybė. Per 2019 muziejuose apsilankė daugiau kaip 5 588 573 lankytojai. Lankomiausi muziejai: Lietuvos jūrų muziejus (681 358 lankytojai), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (598 192), Trakų istorijos muziejus (441 228), Lietuvos nacionalinis muziejus (389 114), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (381 544 lankytojai). Muziejai surengė 33 359 edukacinius užsiėmimus (juose apsilankė 620 514 lankytojų), 1878 parodas (iš jų – 164 tarptautines).
L: N. Keršytė Lietuvos muziejai. Pokyčiai ir tęstinumas Vilnius 2007; F. Waidacher Bendrosios muzeologijos metmenys Vilnius 2007.
1973
2271