muziknis teãtras, muzikos kūriniai, pradėti kurti 20 a. 5 dešimtmetyje, su dramos veiksmo ir vizualiais elementais (atlikėjai gali būti su kostiumais, kaukėmis, instrumentininkai sėdėti scenoje, atlikti tam tikrus veiksmus ir kita).
Muzikiniam teatrui priskiriama anglų kompozitorių D. A. Goehro (operos Ardenas turi mirti 1967, Pažvelk į saulę 1985), P. Maxwello Davieso (8 dainos bepročiui karaliui 1969, Autobusas nr. 11 1983), Austrijos kompozitoriaus G. Ligeti (Nuotykiai 1962, Naujieji nuotykiai 1965) ir kitų kompozitorių kūriniai. Kaip muzikinis teatras gali būti apibrėžiamos A. Schönbergo kompozicijos Laukimas (1909, pastatyta 1924), Laimingoji ranka (1913, pastatyta 1924), I. Stravinskio, P. Hindemitho, D. Šostakovičiaus ir kitų 20 a. kompozitorių kūriniai. Muzikinis teatras panašus į M. R. Kagelio sukurtą instrumentinį teatrą. Muzikinio teatro bruožų turi hepeningai, multimedijos kompozicijos, performansai, absurdo teatras.
Muzikinio teatro elementų yra B. V. Kutavičiaus, V. Bartulio, R. Kabelio, R. Mažulio, Š. Nako, S. Dikčiūtės, G. Sodeikos, R. Merkelio, V. Jurgučio ir kitų lietuvių kompozitorių kūryboje.
2106