mùzikos festivãliai, periodiškai rengiami masiniai muzikinės kultūros renginiai.
Bendroji apžvalga
Muzikos festivaliai turi meno tarybą, organizacinį komitetą, rengėjus ir rėmėjus. Būna tarptautiniai (dalyvauja muzikantai iš kelių šalių) ir vietiniai (dažniausiai viename mieste ar krašte). Būna tarptautinių muzikos festivalių, periodiškai rengiamų keliose šalyse, tarp jų – Tarptautinis šiuolaikinės muzikos draugijos festivalis nuo 1923 kasmet rengiamas vis kitoje Europos šalyje (2008 surengtas Lietuvoje); folkloro festivalis Baltica (nuo 1987 rengiamas pamečiui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje). Daugelis šalių tarp daugybės muzikos festivalių turi ir keletą prestižinių, valstybės lėšomis rengiamų festivalių. Tokie festivaliai daro didžiulę įtaką muzikos kultūros sklaidai, jų užsakymu rašomi nauji muzikos kūriniai. Didieji muzikos festivaliai dažnai aprėpia įvairių žanrų, stilių muziką, jie trunka iki kelių mėnesių. Mažesni specializuoti festivaliai (operos, senosios muzikos, kameriniai, bažnytinės muzikos, folkloro, džiazo, populiariosios muzikos ir kiti) pritraukia tikslinę auditoriją. Muzikos renginių dažnai būna ir kitokio pobūdžio festivalių programose (miestų, valstybių jubiliejams arba kitoms progoms skirtuose festivaliuose būna muzikos, dramos renginių, parodų, mugių ir kita).
Muzikos festivalių istorija iki 20 amžiaus
Nuo antikos laikų festivaliuose labai svarbi buvo muzika, dažnai papildyta dramos elementais. Žymiausias antikinio festivalio pavyzdys – olimpinės žaidynės, rengtos senovės Graikijoje Dzeuso garbei. Jų sporto varžybos derintos su religinėmis apeigomis, muzika ir šokiais. Senovės Romoje festivaliai su meno elementais virto nesibaigiančiomis šventėmis, būdingomis romėnų civilizacijos pabaigai. Papildyti hebrajiškomis tradicijomis festivaliai turėjo įtakos krikščioniškoms šventėms. Viduramžiais festivaliai buvo rengiami didikų rūmuose įvairių švenčių proga, vyko trubadūrų, minezingerių varžybos. Savita festivalių tradicija klostėsi ir religinių švenčių ritualuose. Renesanso epochoje religinių festivalių turiniui ir formai įtakos turėjo reformacijos ir kontrreformacijos idėjos. Iškilmingos bažnytinės šventės būdavo minimos specialiai sukurtais didelės apimties kūriniais (pvz., H. I. F. von Biberiui priskiriamos 53 dalių Missa salisburgensis, atliktos Zalcburgo katedroje apie 1682). Religinė ir pasaulietinė festivalių tradicija susijungė muzikos globėjos šv. Cecilijos dienos (lapkričio 22‑oji) iškilmėse. Londono Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje buvo rengiamos šv. Cecilijos iškilmės. 1683 buvo atlikta pirmoji H. Purcello odė šv. Cecilijai. Vėliau susiklostė tradicija kasmet sukurti naują kūrinį šv. Cecilijos dienos iškilmėms.
Dabartinio tipo muzikos festivaliai pradėti rengti Didžiojoje Britanijoje. Apie 1715 Gloucesteryje, Worcesteryje ir Hereforde pradėtas rengti Trijų chorų festivalis (angliškai Three Choirs Festival). Vėliau muzikos festivaliai paplito Vokietijoje (nuo 1817), Olandijoje (nuo 1834), Jungtinėse Amerikos Valstijose (nuo 1858).
18 a. antroje pusėje pradėta rengti festivalius kultūros veikėjų (muzikų, poetų, rašytojų) garbei. Pirmieji tokie renginiai – W. Shakespeare’o 200 gimimo metinių festivalis (1769), G. F. Händelio festivalis (1784). Ši tradicija sustiprėjo 19 amžiuje. 1843 Leipcige paminklo J. S. Bachui atidengimo proga vyko muzikos festivalis (programą sudarė F. Mendelssohnas‑Bartholdy). Šis įvykis laikomas J. S. Bacho muzikos festivalių, rengiamų daugelyje šalių, pradžia. 1845 Bonoje paminklo L. van Beethovenui atidengimo proga įvyko didelis tarptautinis muzikos festivalis, davęs pradžią vėlesnių laikų L. van Beethoveno muzikos festivaliui. Bayreuthe pastačius specialų teatrą, 1876 R. Wagneris pradėjo rengti Bayreutho festivalį. 1887–1910 Zalcburge Mozarteumas rengė W. A. Mozarto festivalį.
Muzikos festivaliai 20 amžiuje–21 amžiaus pradžioje
20 a. muzikos festivaliai labai išpopuliarėjo. Kiti žymesni muzikos festivaliai: Vokietijoje – Miuncheno operų festivalis (nuo 1901), Donaueschingeno muzikos dienos (nuo 1921), Berlyno šventinės savaitės (nuo 1951), Händelio festivalis Hallėje (nuo 1952), Šlėzvigo‑Holšteino muzikos festivalis (nuo 1986), Miuncheno bienalė (nuo 1988); Austrijoje – Zalcburgo festivalis (nuo 1920), Venos šventinės savaitės (Wiener Festwochen, nuo 1952); Italijoje – Florencijos muzikinis gegužis (Maggio Musicale Fiorentino, nuo 1933), Dviejų pasaulių festivalis (Festival dei Due Mondi) Spoleto (nuo 1958); Didžiojoje Britanijoje – Glyndebourne’o festivalis (nuo 1934), Edinburgo tarptautinis festivalis (nuo 1947), Batho festivalis (nuo 1948); Šveicarijoje – Tarptautinė muzikos savaitė Liucernoje (nuo 1938), Montreux tarptautinis džiazo festivalis (nuo 1967); Čekijoje – Prahos pavasaris (nuo 1946); Olandijoje – Olandijos festivalis Amsterdame (nuo 1948), Šiaurės jūros džiazo festivalis Hagoje (nuo 1976); Prancūzijoje – Avinjono festivalis (nuo 1947), Tarptautinis muzikos ir operos festivalis Aix‑en‑Provence (nuo 1948); Norvegijoje – Bergeno festivalis (nuo 1953); Lenkijoje – Varšuvos ruduo (nuo 1956); Kroatijoje – Muzicki Biennale Zagrebe (nuo 1961); Slovakijoje – Bratislavos muzikos festivalis (nuo 1965); Belgijoje – Flandrijos festivalis Antverpene, Briugėje, Briuselyje (nuo 1964); Izraelyje – Izraelio festivalis Jeruzalėje, Tel Avive, Cezarėjoje (nuo 1961); Jungtinėse Amerikos Valstijose – Berkshire’o simfoninės muzikos festivalis Tanglewoode (Masačusetso valstija, nuo 1937).
2163
42