mùzikos mokỹklos Lietuvojè.
Muzikos mokyklos iki 19 amžiaus
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje muzikos dalykus pradėta dėstyti 14–15 a. pradinėse didesniųjų bažnyčių, vėliau ir vienuolynų mokyklose. Didysis kunigaikštis Vytautas buvo įsteigęs Vilniaus katedros giedotojų, arba psalmininkų, mokyklą. 1469 giedojimo mokykla įsteigta Varniuose. 16 a. Vilniuje giedotojų mokyklas, be katedros, dar turėjo Šv. Jonų, Trinitorių bažnyčios, jėzuitų kolegija (manoma, ir universitetas), nuo 17 a. ir Šv. Kazimiero bažnyčia. Apytikriai 17 a. viduryje Vilniaus uiversitete Žygimantas Liauksminas įsteigė giedojimo kursus neturtingiems studentams, parengė muzikos vadovėlį Muzikos teorija ir praktika (Ars et praxis musica 1667). Giedoti buvo mokoma Kauno Šv. Petro ir Povilo bažnyčiose, Lazdijų, Stakliškių ir kitose mokyklose. Grigališkojo choralo giedojimo buvo mokoma Lietuvos katalikų kunigų seminarijose. 18 a. antroje pusėje A. Tyzenhauzas Gardino ir Pastovių (Vitebsko sritis) dvaruose, Radvilos – Nesvyžiuje steigė muzikos ir choreografijos mokyklas. 1775–81 veikusioje Vilniaus mokytojų seminarijoje buvo mokoma bažnytinio giedojimo, choro dirigavimo, groti vargonais, klavikordu. Vargonininkus rengė Vilniaus universiteto vyriausiosios kunigų seminarijos keturmetė mokykla (1819–32). 19 a. pradžioje Vilniaus universitete buvo mokoma groti įvairiais muzikos instrumentais, dėstoma muzikos teorija ir kompozicija.
Muzikos mokyklos 19 amžiuje
19 a. muzikos mokyklos veikė didesniuose Lietuvos didikų dvaruose (rengė orkestrantus); viena pirmųjų šio tipo muzikos mokyklų buvo 19 a. pradžioje įsteigta Salų muzikos mokykla. 1872 B. Oginskis įsteigė Rietavo muzikos mokyklą. Orkestro mokykla iki 1902 veikė M. Oginskio dvare Plungėje (Plungės muzikos mokykla). Groti vargonais ir dar vienu kuriuo nors muzikos instrumentu buvo mokoma Rokiškio muzikos mokykloje (veikė 1873–1904 grafų Tyzenhauzų-Pšezdeckių dvare). Orkestro mokyklas Tyzenhauzai dar turėjo Aknystos (Latvija) ir Pastovių dvaruose. Vilniuje 19 a. antroje pusėje įsteigtos privačios M. Treskino (nemokama), J. Montvilos muzikos mokykla. 1873–1918 (su pertraukomis) veikė Rusų muzikos draugijos Vilniaus skyriaus mokykla (Vilniaus muzikos mokykla), Kaune veikė privačios B. Robmano (1884), Valavičiaus ir Ippo-Gechtmano muzikos mokyklos; nuo 1894 veikė J. Naujalio vadovaujami vargonininkų ir dirigentų kursai, 1911 perorganizuoti į Vargonininkų mokyklą.
Lietuvių muzikos mokyklos Jungtinėse Amerikos Valstijose
20 a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose veikė M. Petrausko įsteigtos lietuvių muzikos mokyklos, vadintos lietuvių muzikos konservatorijomis (1909–12 Čikagoje, 1912–15 Brukline, Niujorke, 1915–24 Bostone, 1927 Detroite). 1914 A. Pociaus Čikagoje įsteigta mokykla nuo 1915 buvo vadinama L. van Beethoveno konservatorija.
Muzikos mokyklos nepriklausomybės laikotarpiu
Per I pasaulinį karą sutrikęs muzikos mokymas buvo atnaujintas. 1919 sausio mėnesį įsteigta Vilniaus muzikos mokykla (veikė iki 1921), vadovavo K. Galkauskas. J. Naujalio Kaune įsteigta muzikos mokykla 1920 suvalstybinta (Kauno muzikos mokykla), 1933 pertvarkyta į konservatoriją (Kauno konservatorija). 1921 Vilniuje įsteigta lenkų muzikos mokykla; 1923 pertvarkyta į Karłowicziaus konservatoriją. Vilniuje dar veikė Žydų muzikos institutas (1924–40), J. Montvilos vargonininkų mokykla (1928–39), privatūs M. Wojewódskos muzikos kursai (iki 1939); muzikos teorijos ir griežimo buvo mokoma Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazijoje, veikė orkestras (dėstė ir vadovavo K. Galkauskas). Iki 1940 Kaune dar veikė E. Laumenskienės liaudies konservatorija, privačios Ippo-Gechtmano, E. Herbeck-Hansen muzikos mokyklos.
1929–33 veikė Šiaulių privati muzikos mokykla. 1923 S. Šimkaus įsteigta Klaipėdos muzikos mokykla; 1939 perkelta į Šiaulius (Šiaulių muzikos mokykla). 1940 įsteigta Vilniaus muzikos mokykla, organizuoti Panevėžio muzikos kursai (1944 pertvarkyti į muzikos mokyklą).
Muzikos mokyklos sovietų okupacijos metais
1945 įsteigtos muzikos mokyklos Kaune ir Klaipėdoje, Vilniaus konservatorija (veikė 1945–49). 1949 Vilniaus ir Kauno konservatorijos sujungtos į Lietuvos SSR konservatoriją Vilniuje (1975–95 veikė Klaipėdos fakultetai, nuo 1995 Klaipėdos universiteto Menų fakultetas). Po II pasaulinio karo įsteigti muzikos technikumai (vėliau aukštesniosios muzikos mokyklos) Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, vidurinės meno mokyklos su Muzikos skyriais Vilniuje, Kaune, nuo 1983 Klaipėdoje.
Muzikos mokyklos po nepriklausomybės atkūrimo
1992 Lietuvos konservatorija perorganizuota į Lietuvos muzikos akademiją, nuo 2004 Lietuvos muzikos ir teatro akademija (turi fakultetą Kaune, nuo 1989). Veikė Vilniaus edukologijos universiteto Kultūros ir meno edukologijos instituto bei Šiaulių universiteto Menų fakulteto muzikos pedagogikos katedros. 1993 aukštesniosios muzikos mokyklos pertvarkytos į konservatorijas (nuo 2004 kolegijų menų fakultetai ir vidurinės mokyklos). Muzikos mokoma Vilniaus kolegijos Menų fakultete, Panevėžio kolegijos Rokiškio filiale. Veikia vidurinės muzikos mokyklos: Vilniaus J. Tallat Kelpšos, Kauno J. Gruodžio, Klaipėdos S. Šimkaus, Šiaulių konservatorijos, Panevėžio V. Mikalausko menų mokykla, Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija, Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla (nuo 2001; Čiurlionio menų mokykla), Klaipėdos E. Balsio menų gimnazija, Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla, Ąžuoliuko muzikos mokykla, Vilniaus chorinio dainavimo mokykla Liepaitės, Kauno berniukų chorinio dainavimo mokykla Varpelis, Kauno sakralinės muzikos mokykla, Šiaulių dainavimo mokykla Dagilėlis, vaikų muzikos mokyklos.
554