Semenko Mychail (ukr. Михайль Семенко; Mychailis Semenkà), tikr. vardas Mychailo 1892 12 31Kybyncai (Poltavos sr.) 1937 10 23Kijevas, ukrainiečių poetas. Vadinamojo sušaudytojo atgimimo kartos atstovas. Studijavo Sankt Peterburgo psichoneurologijos institute. 1914–17 gyveno Vladivostoke, dirbo telegrafistu. Nuo 1917 Kijeve aktyviai dalyvavo literatūriniame gyvenime, propagavo futurizmo poetiką. Subūrė poetų grupes Smogiamoji poetų futuristų grupė ir Aspanfut (Panfuturistų asociacija). Skelbė panfuturizmo teoriją, pranašavo klasikinio akademinio meno žlugimą. Leido ir redagavo literatūros leidinius Universal′nyj žurnal (1918), Fljamingo (1919), Al′manach tr′och (1920) ir kitus. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje buvo priverstas atsisakyti futurizmo, pasmerkti ankstesnę savo kūrybą ir tapti oficialiu sovietų režimo poetu. 1937 suimtas, apkaltintas kontrrevoliucine veikla ir sušaudytas.
Mychail Semenko (О. Korenevičiaus fotografija)
Vienas pirmųjų ukrainiečių poezijoje įvedė miesto tematiką, drąsius poetinės formos ir kalbos eksperimentus, neologizmus, pasitelkė mokslo, technikos, miesto šnekamąją kalbą. Radikaliai kritikavo ukrainiečių tautinio atgimimo ir neoromantizmo literatūrą, T. Ševčenkos ir kitų ukrainiečių literatūros klasikų garbinimą, priešpriešino kaimo ir miesto tematiką, klasikinę ir avangardinę poezijos formas. Išleido apie 20 poezijos knygų, rinkinius Kobzarius (Kobzar 1924), Poezija (Poezii 3 t. 1930–31). Paveikė ir vėlesnio laikotarpio daugelio ukrainiečių poetų (I. Kalynecio, V. Holoborodkos, S. Žadano) kūrybą.
1551