Sumcov Mykola (Mykola Sumcòvas) 1854 04 18Sankt Peterburgas 1922 09 12Charkovas, ukrainiečių etnografas, tautosakos tyrinėtojas, literatūros istorikas. Čekijos (1899), Peterburgo (1905), Ukrainos (1919) mokslų akademijų narys. Rašė ir rusų kalba. Gimė rusiškai kalbančių bajorų šeimoje. 1875 baigė Charkovo universitetą. Studijavo Heidelbergo universitete. Nuo 1878 dėstė Charkovo universitete; profesorius (1888). T. Ševčenkos mokslo draugijos ir daugelio slavų tautų mokslo draugijų narys. 1897–1919 vadovavo Charkovo istorijos ir filologijos draugijai, nuo 1905 – Charkovo universiteto Etnografijos muziejui. Aktyviai gynė ukrainiečių kalbą ir kultūrą, 1906 pirmasis Charkovo universitete perskaitė paskaitą ukrainiečių kalba. Charkovo miesto bibliotekos vienas įkūrėjų. Iš pradžių buvo mitologinės mokyklos šalininkas, vėliau laikėsi lyginamojo požiūrio. Svarbiausi veikalai: Apie vestuvių papročius, daugiausia rusų (O svadebnych obrjadach, preimuščestvenno russkich 1881), Iš Pietų Rusijos vestuvių papročių istorijos (K istorii južnorusskich svadebnych obyčaev 1883), Duona apeigose ir dainose (Chleb v obrjadach i pesnjach 1885), Graikų ir romėnų vestuvių ritualų įtakos mažarusių vestuvių klausimu (K voprosu o vlijanii grečeskogo i rimskogo svadebnogo rituala na malorusskyju svad′bu), Koliadkų ir ščedrivkų mokslinis tyrinėjimas (Naučnoe izučenie koljadok i ščedrivok), Kolomyjkos (Kolomyjki, visi 1886), Kultūriniai potyriai (Kul′turnye pereživannja 1889–90). Parašė veikalų apie ukrainiečių etnografijos istoriją, T. Ševčenko, H. Skovorodą, I. Kotliarevskį, I. Franko, O. Potebnią, taip pat apie rusų (daugiausia apie A. Puškiną), Vakarų Europos literatūrą bei dailės istoriją (daugiausia apie Leonardo da Vinci). Sudarė ukrainiečių literatūros chrestomatiją (1922).
1551