Mykolas Biržiška

Mykolas Biržiška

Biržiškà Mykolas 1882 08 24Viekšniai 1962 08 24Los Andželas (2018 07 11 perlaidotas Rasų kapinėse Vilniuje), lietuvių visuomenės veikėjas, literatūros istorikas, publicistas. Vaclovo Biržiškos ir Viktoro Biržiškos brolis, B. Biržiškienės vyras, M. Biržiškaitės tėvas. Vasario 16 Akto signataras. Lietuvos mokslų akademijos narys (1941; 1946 LSSR Liaudies komisarų taryba akademiko vardą atėmė, 1988 LSRS Ministrų Taryba Mokslų akademijos teikimu jį grąžino; nariu laikomas nuo Mokslų akademijos atkūrimo 1945). Vytauto Didžiojo universiteto (1932), Latvijos universiteto (1934) garbės daktaras.

Išsilavinimas ir veikla

1901–07 studijavo teisę Maskvos universitete, t. p. klausė literatūros ir kalbotyros paskaitų. Dalyvavo Maskvos lietuvių studentų draugijos (nuo 1901, kurį laiką – pirmininkas) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (1905–17) veikloje. 1902 suimtas, kalintas. 1907–09 dirbo Vilniuje advokatu, buvo Lietuvos socialdemokratų partijos centro komiteto narys. 1909–15 tarnavo Vilniaus žemės ūkio banke. 1910–11 redagavo žurnalą Visuomenė. Nuo 1908 Lietuvių mokslo draugijos valdybos narys, vicepirmininkas. 1915–22 Vilniaus Vytauto didžiojo gimnazijos direktorius. Nuo 1917 Lietuvos Tarybos narys. 1918 pabaigoje–1919 pradžioje švietimo ministras.1919–22 Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto pirmininkas.

Lietuvių mokslo draugijos komitetas (1911–12, M. Biržiška stovi antras iš dešinės)

M. Biržiška (antroje eilėje stovi penktas iš kairės) su kitais Lietuvos Tarybos nariais (1917; Lietuvos nacionalinis muziejus)

1920 dalyvavo derybose dėl Suvalkų sutarties. 1922 organizavo L. Żeligowskio seimo boikotą, lenkų valdžios suimtas ir kaltintas krašto išdavimu; Tautų Sąjungai tarpininkaujant perduotas Lietuvos kariuomenei. 1922–39 dėstė Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 Lietuvos universitetas), 1926–27 rektorius; profesorius (1927). 1925–35 Vilniaus vadavimo sąjungos pirmininkas. 1929–35 Lietuvių draugijos SSRS tautų kultūrai pažinti pirmininkas. Nuo 1932 Lietuviškosios enciklopedijos viceredaktorius. Nuo 1939 dėstė Vilniaus universitete, 1940–44 rektorius. 1941–42 Lietuvos mokslų akademijos prezidentas. 1943–44 buvo generalinio tarėjo P. Kubiliūno Patariamosios tarybos narys. 1946 pasitraukė į Vokietiją. 1946–49 dėstė Pabaltijo universitete (Hamburge-Pinneberge). Nuo 1949 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dalyvavo Lietuvių enciklopedijos redakcinės komisijos veikloje.

M. Biržiška – Lietuvos universiteto rektorius (1926–27; Nacionalinis skaitmeninis archyvas)

M. Biržiška (sėdi centre) su Čikagos lietuviais 1931 (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Veikalai

paminklas M. Biržiškai, jo tėvams Antanui ir Elžbietai, broliams Vaclovui ir Viktorui Biržiškoms Viekšniuose (1995, skulptorius Č. Pečiulis)

Parašė darbų iš lietuvių literatūros ir kultūros istorijos, folkloristikos: Mūsų raštų istorija (1920 ²1925), Dainų literatūros vadovėlis (1916 ³Dainų istorijos vadovėlis 1925), Iš mūsų kultūros ir literatūros istorijos (dalys 1–2 1931–38), Senasis Vilniaus universitetas (1940, faktiškai 1942 ²1955 Londone), Vilniaus universitetas 1940–41 (1948), Lietuvių tautos kelias į naują gyvenimą (1952–53), Dėl mūsų sostinės (1960–62). Parengė fotografuotinį M. Daukšos Postilės leidimą (su J. Geruliu, 1926), chrestomatiją Rinktiniai mūsų senovės raštai (1927), S. Daukanto Darbus senųjų lietuvių ir žemaičių (su Vaclovu Biržiška, 1929), M. L. Rėzos Dainų trečiąjį leidimą (1935–37). Papildė, suredagavo ir su broliu Viktoru parengė spaudai brolio Vaclovo Aleksandryną (3 tomai 1960–65 Čikaga ²1990 Vilnius). Parašė atsiminimų knygą Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (1938).

Apdovanojimai

Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1935), Gedimino 1 laipsnio (1938) ordinas.

L: I. Kisinas Prof. Mykolo Biržiškos bibliografija Kaunas 1938; V. B. Pšibilskis Mykolas Biržiška ir Vilniaus universitetas: veiklos studija ir atsiminimų publikacija Vilnius 2005 ²2008; V. B. Pšibilskis Mykolas Biržiška: Patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakai Vilnius 2009.

2111