Glnskis Mykolas apie 1460 1534 09 15Maskva, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Maskvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas. Kunigaikštis. Kilęs iš Glinskių giminės. Mokėsi Italijoje (ten iš stačiatikybės perėjo į katalikybę), apie 12 metų buvo Šventosios Romos imperijos (Vokietijos) imperatoriaus Maksimiliano I dvariškis, tarnavo Saksonijos kurfiursto Alberto kariuomenėje. 1498–1501 Utenos, 1501–05 Merkinės, 1505–06 Bielsko vietininkas, 1500–06 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų maršalka. Turėjo Liškiavos dvarą, Raigardą, Turovą. Tapo Ponų Tarybos nariu. Jam patikėta pinigų kalykla ir vaško prekyba; iš to pralobo. Vienas Melniko akto (1501) iniciatorių. Vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei, kuri 1506 Klecko mūšyje sumušė Krymo totorius.
Mykolas Glinskis su šeima (vario raižinys, iki 1850, dailininkas Antoni Oleszczyński; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Mykolas Glinskis
Dėl staigaus Mykolo Glinskio iškilimo ir didelės įtakos Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui kilo Ponų Tarybos narių opozicija, vadovaujama Trakų vaivados Jono Zaberezinskio. Priešininkai apkaltino jį ketinimu užgrobti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostą. Nušalintas nuo pareigų ir, nesulaukdamas bylos sprendimo didžiojo kunigaikščio teisme, 1508 sukėlė maištą (Glinskio maištas); jį numalšinus, apsigyveno Maskvoje.
1514 padėjo Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenei užimti Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdomą Smolenską. Negavęs jo valdyti, nesėkmingai mėgino pabėgti į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, vengdamas mirties bausmės grįžo į stačiatikybę.
1514–27 Maskvoje kalintas. Paleistas jo brolio Vasilijaus dukteriai Elenai Glinskajai ištekėjus už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus III. Po vyro mirties jai 1531 tapus regente, Mykolas Glinskis tapo Bojarinų dūmos nariu ir įgijo didelę galią. 1534 nepagrįstai apkaltintas Vasilijaus III nunuodijimu. Kalėjime numarintas badu.
1101