Radvilà Mykolas Jeronimas 1744 09 29Krokuva 1831 03 28Varšuva, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybės veikėjas, meno kolekcininkas. LDK vėliavininko Martyno Radvilos (1705–82) sūnus. Antano Henriko Radvilos ir Mykolo Gedeono Radvilos tėvas. Buvo Klecko ordinatas; rezidavo Nieborówe (Lodzės vaivadija). 1771–74 LDK kalavijininkas, 1775–89 Vilniaus kaštelionas , nuo 1790 buvo Vilniaus vaivada (paskutinis). 1780 ir 1793 Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Nuolatinės Tarybos narys. 1793 Edukacinės komisijos pirmininkas. Iš pradžių buvo ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio, vėliau – prorusiškos Targowicos konfederacijos (1792–93) ir Rusijos šalininkas; važinėjo į Sankt Peterburgą tartis su Rusijos imperatore dėl taikaus ATR ir Rusijos sugyvenimo. Vėliau suartėjo su Prūsijos karaliaus aplinka.
Mykolo Jeronimo Radvilos portretas (aliejus, 1785, dailininkas A. Graffas, Varšuvos nacionalinis muziejus)
Arkadijos parko fragmentas
Keliaudamas po Angliją, Prancūziją, Vokietiją supirkinėjo meniškus baldus, knygas, paveikslus, įsteigė keramikos dirbinių dirbtuvę (provaikaitis Petras Mykolas Radvila 1881 ją rekonstravo į manufaktūrą Nieborówo keramika). Su žmona Elena Pšezdzeckaite, kuri t. p. mėgo meną, senovės graikų ir romėnų klasiką, Lupos kaime (Nieborówo vlsč., Gniezno apylinkės) užveisė klasikinio stiliaus sodus su fontanais ir antikinėmis statulomis, įrengė muziejus, kompleksą pavadino senovės Graikijos srities vardu Arkadija (Arkadijos parkas); buvo vienas žymesnių angliškųjų parkų Europoje. M. J. Radvila labai nusivylė Rusija, kai 1795 jos kariuomenė okupavo etninę Lietuvą (Didžiąją Lietuvą) ir pradėjo ją siaubti. Su šeima iš Vilniaus pasitraukė į savo valdas, užimtas Prūsijos karalystės kariuomenės.
Šventojo Stanislovo ordinas (1773).
415