Mykolo Juozapo Masalskio portretas (aliejus, apie 1765, dailininkas Sz. Czechowiczius)
Masálskis Mykolas Juozapas apie 1700 1768, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas. I. J. Masalskio tėvas. Mokėsi Vilniaus universitete. Nuo 1717 Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo deputatas. Čartoriskių politikos šalininkas. Padedamas M. F. Čartoriskio 1726 tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininku. 1733 parėmė Stanislovo Leščinskio kanditatūrą į Abiejų Tautų Respublikos valdovus, kariavo jo pusėje, buvo pasitraukęs į Karaliaučių. Grįžęs į Lietuvą pritarė naujojo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Augusto III (nuo 1733) politikai. Nuo 1737 Mstislavlio vaivada. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimuose siūlė daryti karinių reformų, ypač padidinti kariuomenę. Nuo 1741 Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo maršalka (maršalas), nuo 1742 Trakų kaštelionas, nuo 1744 Vilniaus kaštelionas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonas, nuo 1762 – didysis etmonas. Iškėlė projektą, pagal kurį kas penkiasdešimtas valstietis privalėjo būti imamas į kariuomenę.
Nors ėjo aukštas valstybines pareigas, tarpuvaldžiu (bekaralmečiu) 1764 į Lietuvą įleido Rusijos kariuomenės dalinius. 1764 Seimui panaikinus etmono pareigybę ir vietoj jos įkūrus Karo komisiją, tapo Čartoriskių grupuotės priešininku. 1766 Seime nepritarė Karo komisijos įkūrimui.
Jam priskiriamas Seime išplatintas laiškas Gerojo patrioto pastabos būsimiems seimams ir instrukcijos pasiuntiniams (Uwagi dobrego patrioty co do sejmów następujących i instrukcji posłom), kuriame išreiškė nepritarimą reformoms.
824