Mykolas Kaributas Višnioveckis

Mykolo Kaributo Višnioveckio portretas (aliejus, apie 1670, dailininkas nežinomas, Lvovo nacionalinė meno galerija)

Mýkolas Karbutas Višniovẽckis (lenk. Michał Korybut Wiśniowiecki) 1640 07 31Wiśniowiec (dabar Vyšnivec, Voluinė) 1673 11 10Lvovas, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1669–73). Išrinktas po paskutinio Vazų dinastijos valdovo Jono Kazimiero abdikacijos, 1669 09 29 karūnuotas. Buvo nusigyvenęs didikas. Tėvas kunigaikštis Jeremijus Mykolas Kaributas Višnioveckis save laikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palikuoniu. Motina Grizelda Konstancija buvo Lenkijos kanclerio Tomaszo Zamoyskio duktė. Per 1648–54 ukrainiečių išsivadavimo karą 1651 žuvus tėvui, šeima neteko didžiulių žemės valdų Kairiakrantėje Ukrainoje. Mykolą Kaributą Višnioveckį globojo karalaitis vyskupas Karolis Ferdinandas Vaza, vėliau buvo auklėjimas Abiejų Tautų Respublikos valdovo rūmuose. 1655–60 studijavo Prahoje; įgyjo Vokietijos imperijos pulkininko laipsnį (1660). Mokėjo lotynų, prancūzų, vokiečių, totorių ir turkų kalbas.

Grįžęs per 1654–67 Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos karą vadovavo 600 pėstininkų daliniui. Išrinkti Abiejų Tautų Respublikos valdovu didesnių ambicijų neturintį, beturtį ir nevedusį Mykolą Kaributą Višnioveckį pasiūlė Lenkijos vicekancleris Andrzejus Olszowskis (parašęs specialią brošiūrą). Išrinktas ir dėl tėvo nuopelnų bajorijai (slopino ukrainiečių išsivadavimo karą); lėmė ir bajorijos pasipiktinimas didikų grupuočių sandėriais su Vakarų Europos valstybių proteguojamais Prancūzijos ir Habsburgų kunigaikščiais – kandidatais į Abiejų Tautų Respublikos valdovus. Mykolo Kaributo Višnioveckio kanditatūrą parėmė ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai Pacai. Jo pozicijas sustiprino 1670 02 vedybos su Vokietijos imperatoriaus Leopoldo I seserimi Eleonora Marija.

Kaip Abiejų Tautų Respublikos valdovas, Mykolas Kaributas Višnioveckis stokojo iniciatyvos, jo politinę veiklą lėmė didikų grupuotės. Dėl to Abiejų Tautų Respublikoje didėjo politinė suirutė (pvz., iš 6 seimų 4 suiro).

Mykolo Kaributo Višnioveckio vainikavimo medalis (aversas, 1669; dailininkas Janas Buchheimas)

1672 susidarė Mykolo Kaributo Višnioveckio šalininkų ir jį nuversti siekiančių bajorų konfederacijų; valdovo opozicijai ir Prancūzijos kandidato šalininkams vadovavo Lenkijos primas Mikołajus Prażmowskis ir didysis etmonas J. Sobieskis. Pilietinį karą sutrukdė į Abiejų Tautų Respublikos pietines žemes 1672 įsiveržusi Turkijos kariuomenė. Abi priešiškos didikų grupuotės susitaikė, generalinis suvažiavimas Varšuvoje virto Susitaikymo seimu (1673 01 04–04 08), priėmė Abiejų Tautų Respublikos gynybos programą. 1673 09 03 Mykolas Kaributas Višnioveckis išvyko į karo stovyklą prie Lvovo, bet dėl blogos sveikatos vadovauti kariuomenei atsisakė, vadu paskyrė J. Sobieskį, pats netrukus mirė. Kitą dieną po jo mirties didžiųjų etmonų J. Sobieskio ir M. K. Paco vadovaujamos Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės sumušė turkus Chotino mūšyje. Mykolui Kaributui Višnioveckiui valdant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovai už karinę paramą prieš turkus privertė minėtame Abiejų Tautų Respublikos Seime Lenkijos atstovus pritarti įstatymui, kad kas trečias Seimas būtų šaukiamas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (Gardine); įstatymas galiojo iki 1765.

L: A. Pryboś Michał Korybut Wiśniowiecki. 1640–1673 Kraków 1984.

2808

-Višnioveckis; -Kaributas; -Korybut; -Koribut; -Mykolas I; -Michał I