Kárka Mykolas 1892 11 12Samarakėliai (Anykščių vlsč.; dabar Žiedoniai) 1984 08 12Panevėžys, lietuvių vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius, mėgėjų teatro aktorius. G. Karkos tėvas.
Išsilavinimas ir veikla
Muzikos mokėsi pas Traupio vargonininką J. Balčiūną. Troškūnų dvaro savininko Stanislovo Montvilos remiamas 1908 išvyko į Vilnių ir 1912 čia baigė privačią jo brolio J. Montvilos piešimo mokyklą (Vargonininkų skyrių). 1912–13 dirbo vargonininku Traupyje, 1913–14 – Kankinio šv. Stanislovo koplyčioje Panevėžyje. 1914 pasitraukė į Petrogradą, čia 1915 subūrė chorą Spindulys ir jam vadovavo. 1918 grįžo į Panevėžį, dirbo vargonininku Kristaus Karaliaus katedroje. 1919–44 dėstė muziką Panevėžio valstybinėje gimnazijoje (1938 gimnazijos choras Lietuvos moksleivių chorų konkurse laimėjo II vietą), 1927–35 – ir Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1938–44 – ir Panevėžio amatų mokykloje. Priklausė Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio rinktinei. 1940 suorganizavo muzikos kursus, jiems vadovavo. 1944–60 pertvarkius kursus įsteigtos Panevėžio muzikos mokyklos pedagogas, 1944–50 ir jos direktorius.
Mykolas Karka
Mykolas Karka
1960 M. Karkos iniciatyva įkurtas Panevėžio operetės liaudies teatras (iki 1965 Panevėžio miesto kultūros namų operetės teatras), iki 1975 buvo jo muzikos vadovas ir dirigentas. Čia dirigavo muzikinius spektaklius: R. Planquette’o Kornevilio varpai (1960), Jurijaus Miliutino Čanitos pabučiavimas (1963), B. Gorbulskio Naujametinis karnavalas (1965), K. Millöckerio Gasparonė (1966), Oleksijaus Riabovo Vestuvės Malinovkoje (1967), D. Šostokovičiaus Čeriomuškos (1969), Eduardo Scarpettos Beprotnamis (1970), I. Kálmáno Monmartro žibuoklė (1973), Nikitos Bogoslovskio Tu – tai aš! (1974).
Veikla draugijose, chorai
M. Karka (stovi per vidurį) su spektaklio S. Čiurlionienės‑Kymantaitės Kuprotas oželis kostiumais vilkinčiais draugijos Aidas vaidintojais (1919)
M. Karka su Panevėžio valstybinės gimnazijos mergaičių ansambliu (apie 1925, iš kairės: Juškaitė, Vilminskaitė, Jagaitė(?), Morkūnaitė, Stasilionytė, Laučytė)
1919 subūrė vaidintojų trupę Šikšnosparnis, vaidino jos spektakliuose, vėliau režisavo. 1921 trupei prisijungus prie dramos, muzikos ir dainos draugijos Aidas, iki 1927 aktyviai dalyvavo jos veikloje, subūrė chorą, 1927–40, jai tapus muzikos ir teatro draugijos Daina Panevėžio skyriaus dalimi, vadovavo. Draugijoje Aidas organizavo ir dirigavo Jeano Gilbert’o operetę Doringoji Zuzana (1924), R. Planquette’o operetę Kornevilio varpai (1926), draugijoje Daina – Sidney Joneso operetę Geiša (1927), J. I. Kraszewskio, Z. Noskowskio muzikinę dramą Čigonė Aza (1932).
1924 M. Karka dirigavo pirmojoje Lietuvos dainų šventėje (vadinta Dainų diena) Kaune, parengė dalyvauti joje 300 narių chorą iš Panevėžio. Parengė chorus ir 1928, 1930 Lietuvos dainų šventėms Kaune, 1938 Klaipėdoje vykusiai dainų šventei. Rengė dainų šventes Panevėžyje (tarp jų – 1924 pirmąją miesto dainų šventę, 1939 Lietuvos šaulių sąjungos 20 m. jubiliejui skirtą dainų šventę, 1943 dainų šventę). Įsteigė ir vadovavo mėgėjų chorams. Dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje.
Muzikos kūriniai
Sukūrė fantastinę operą‑pasaką Miškelio pasaka (P. Babicko libretas, pastatyta 1921), operetę‑pasaką Šviesutė (B. Buivydaitės libretas, pastatyta 1921), muzikinę pasaką Sniego karalaitė, parašė dainų (ir vaikams), romansų, bažnytinių giesmių, muzikos dramos spektakliams, harmonizavo liaudies dainų chorams. Į lietuvių kalbą išvertė pjesių, libretų.
Mokiniai
Mokiniai: P. Bekeris, V. Mikalauskas, J. Stasiūnas, S. Vaidžiūnaitė.
Atminimo įamžinimas
1977 sukurta dokumentinė apybraiža Mykolas Karka (režisierė G. Aleksandravičiūtė). 1992 Panevėžyje, ant namo A. Smetonos gatvėje 4, kuriame 1958–84 gyveno M. Karka, atidengta atnaujinta atminimo lenta. 1995 M. Karkos vardu pavadinta Panevėžio 13‑oji vidurinė mokykla (nuo 2009 – Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinė mokykla). 2009 Panevėžio muzikiniame teatre atidengtas M. Karkos biustas (skulptorius Algimantas Vytėnas). 2014 jo vardu pavadinta gatvė Panevėžyje. Žiedonių (anksčiau Samarakėlių) kaime buvusioje Karkų šeimos sodybvietėje M. Karkai pastatytas atminimo ženklas.
Apdovanojimai
Gedimino 4 laipsnio ordinas (1937), Šaulių Žvaigždės ordinas (1939).