Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės portretas (aliejus, 18 a. antra pusė, nežinomas dailininkas, Voluinės kraštotyros muziejus Lucke)
Radvilà Žuvẽlė Mykolas Kazimieras (lenk. Michał Kazimierz Radziwiłł Rybeńko) 1702 06 13Olyka (Voluinės sr.) 1762 05 22Vilnius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karo veikėjas. Karolio Stanislovo Radvilos ir Onos Kotrynos Sanguškaitės sūnus, Jeronimo Florijono Radvilos brolis. Pranciškos Uršulės Radvilienės vyras, Karolio Stanislovo Radvilos tėvas. Nuo 1719 valdė Nesvyžiaus ir Olykos ordinacijas. Iš Radvilų giminės buvo vienas turtingiausių. Dalyvavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Abiejų Tautų Respublikos seimų darbe. 1728–34 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės arklidininkas, 1734–35 dvaro maršalka, 1735–37 Trakų kaštelionas. 1735–44 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonas, nuo 1744 buvo didysis etmonas ir Vilniaus vaivada.
Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės portretas (aliejus, 18 a. antra pusė, nežinomas dailininkas, Voluinės kraštotyros muziejus Lucke)
Radvilų Nesvyžiaus pilis
Buvo kandidato į Abiejų Tautų Respublikos valdovus Stanislovo Leščinskio priešininkas, rėmė Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Augustą III. Priešinosi politinėms reformoms, nepritarė Abiejų Tautų Respublikos įtakingų didikų Familijos politikai, gynė liberum veto principą. Savo valdose plėtojo manufaktūras (pvz., 1738 Slucke įsteigė etnografinių juostų audyklą), Nesvyžiuje atstatydino per 18 a. pradžios karą su Švedija apgriautą Radvilų rezidenciją‑pilį; 1747 joje įsteigė kadetų korpusą – karininkų mokyklą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų vaikams. Nesvyžiuje įsteigė garsųjį teatrą (su žmona), 1750 – spaustuvę, jėzuitų Dievo Kūno bažnyčioje įrengė Radvilų šeimos nekropolį. Buvo daugelio bažnyčių ir vienuolynų fundatorius. Iki 1761 rašė šeimos kroniką – svarbų Abiejų Tautų Respublikos istorijos šaltinį.
415