Melinas Mykolas (vok. Michael Mörlin) 1641 12 19Olbersleben (Tiuringija) 1708 02 21Gumbinė, Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas. Studijavo teologiją Leipcigo, Jenos, nuo 1664 – Karaliaučiaus universitete. 1666–67 dirbo mokytoju Kaune. 1667 grįžo į Tilžę, lietuvių kalbos mokėsi pas Tilžės ir Viešvilės kunigus. 1670 paskirtas kantoriumi Įsrutyje. 1672–1708 Gumbinės evangelikų liuteronų kunigas. Apie 1705 parašė poleminį veikalą Ar reikia reformuoti lietuvių kalbą? (An Lithvanicae Lingvae Reformatio sit necessaria?; buvo platinamas rankraščiu). Karaliaučiuje išleido lietuvių kunigams skirtą veikalą Pagrindinis lietuvių kalbos principas (Principium primarium in lingva Lithvanica 1706), kuris sukėlė pirmąją filologinę polemiką, jos esmė – ar galima rašomąją lietuvių kalbą pertvarkyti atsižvelgiant į liaudies kalbą, ar reikia, kaip teigė oponentai, remtis gramatikomis ir kurti filologinę mokslo draugiją. M. Merlinas lietuvių kalbos problemas tyrinėjo platesniame Europos kalbotyros kontekste, atkreipė dėmesį į lietuviškų religinių raštų ir šnekamosios kalbos atotrūkį, siūlė reformuoti rašto kalbą remiantis gyvosios kalbos principais, su lietuviais kalbėti taisyklingai lietuviškai, vienas pirmųjų ragino rinkti lietuvių liaudies dainas ir smulkiąją tautosaką laikydamas ją tobuliausiu kalbos vartosenos pavyzdžiu; šias nuostatas diegė savo parapijoje. Rašytinėje lietuvių kalboje M. Merlino idėjos pritaikytos J. Šulco išverstose Ezopo pasakėčiose (1706) – pirmojoje pasaulietinėje knygoje lietuvių kalba. Polemika turėjo įtakos 18–19 a. lietuvių filologams.
1378
R: Michaelio Mörlino traktatas „Principium primarium in lingva Lithvanica“: dokumentinis leidimas ir studija / parengė V. Drotvinas Vilnius 2008. L: G. Michelini Jono Berento „Jß naujo pérweizdėtos ir pagérintos Giesmû Knygos“: Mörlino traktato pritaikymas poezijoje Vilnius 2010.