Mchelbertas Mykolas 1939 03 09Kražiai, lietuvių archeologas. Habil. dr. (hum. m.; ist. m. dr. 1987). Latvijos mokslų akademijos garbės dr. (2004).
Išsilavinimas ir veikla
1960 baigė Vilniaus universitetą. 1959–69 dirbo LSSR mokslų akademijos Istorijos institute, 1969–84 dėstė Vilniaus pedagoginiame institute (1972–75 Istorijos fakulteto dekanas, 1974–84 SSRS istorijos katedros vedėjas). Nuo 1984 dėsto Vilniaus universitete; profesorius (1988), 1993–2004 Archeologijos katedros vedėjas. 1989–91 t. p. dėstė Vytauto Didžiojo universitete.
Vokietijos archeologijos instituto užsienio narys korespondentas (2002). 1989–95 Lietuvos archeologijos draugijos tarybos, 2004 Kultūros paveldo departamento Mokslinės archeologinės komisijos pirmininkas. Yra leidinio Archaeologia Lituana įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius (nuo 1999), daugelio konferencijų organizatorius.
Tyrimai ir publikacijos
Tyrimų sritys: senojo geležies amžiaus archeologija, numizmatika. Tyrinėjo Gintarų, Rūdaičių II (Kretingos rj.), Seredžiaus, Veliuonos, Paprūdžių (Kelmės rj.) kapinynus; Akmenių, Perkūniškės, Paalksnių, Kuršių (Kelmės rj.), Berklainių, Daujėnų (Pasvalio rj.), Kybartiškės (Šiaulių rj.), Pajuosčio (Panevėžio rj.), Paragaudžio (Šilalės rj.), Vienragių (Plungės rj.), Pažarsčio (Prienų rj.), Rokėnų, Žadavainių (Ignalinos rj.), Jakšiškio (Anykščių rj.) pilkapynus.
Mykolas Michelbertas
Svarbiausi veikalai: Senasis geležies amžius Lietuvoje (1986), Seniausia Lietuvos praeitis (archeologinių tyrimų duomenimis) (1989), Paragaudžio pilkapynas (1997), Pajuosčio pilkapynas (2004), Akmenių ir Perkūniškės pilkapiai (2006), Lietuvos pinigai (2006), Kuršių pilkapynas (2009), Paalksnių archeologijos paminklai (2011), Paprūdžiai: žemaičių karinio elito kapinynas (2014), Romėniškojo laikotarpio emaliuoti dirbiniai Lietuvoje (2016). Paskelbė daugiau kaip 250 mokslo ir mokslo populiarinamųjų straipsnių. Parengė Lietuvos numizmatikos įvadą (1989).
Apdovanojimai
Gedimino ordino Karininko kryžius (2007). Lietuvos mokslo premija (2011).
-Mykolas Michelbertas
377