Römeris Mykolas Pijus, Ròmeris, Rèmeris 1880 05 17Bagdoniškis (Kriaunų vlsč.) 1945 02 22Vilnius, Lietuvos teisininkas, pedagogas, publicistas, valstybės ir visuomenės veikėjas. Teisės dr. (1932). Čekoslovakijos mokslo ir meno akademijos, Tarptautinio Prancūzijos revoliucijos instituto narys, Rumunijos Karališkojo administracinės teisės instituto narys korespondentas.
Išsilavinimas ir veikla
Mykolas Pijus Römeris (apie 1936, iš Jadvygos Römerytės-Vitkauskienės albumo)
1901 baigė Imperatoriškąją teisės mokyklą Sankt Peterburge, čia jo mokslines pažiūras labiausiai paveikė vieno psichologinės teisės mokyklos pradininkų L. Petraźickio idėjos. 1901–02 studijavo Jogailos universiteto Filosofijos fakulteto Istorijos skyriuje, 1902–05 – Laisvojoje politinių mokslų mokykloje (École libre des sciences politiques) Paryžiuje socialinius mokslus. Čia gerai susipažino su 19 a. pabaigos–20 a. pradžios Vakarų Europos, pirmiausia Prancūzijos, teisės pozityvisto Adhémaro Esmeino, institucionalizmo atstovo M. Hauriou, solidarizmo šalininko L. Duguit ir kitų darbais. Mykolas Pijus Römeris ne tik rėmėsi savo pirmtakų darbų rezultatais, bet ir atmetė tai, kas, jo manymu, buvo perdėta ar klaidinga. Jo pažiūrų originalumą sudarė liberalizmo doktrinos ir socialinio solidarumo idėjų sintezė. Studijų metai Paryžiuje turėjo įtakos Mykolo Pijaus Römerio pilietiniam apsisprendimui, padėjo suvokti savo – Lietuvos lenko – pareigą gyventi ir dirbti kartu su gimtojo krašto žmonėmis.
1905–15 (su pertraukomis) Vilniuje užsiėmė aktyvia visuomenine ir publicistine veikla, advokatavo. 1906 leido demokratinės pakraipos visuomeninės politikos ir literatūros dienraštį Gazeta Wileńska.
1915–17 kovojo J. Piłsudskio legionuose, 1917–20 dirbo teisėju Lenkijoje. Prieštaravo L. Żeligowskiui, nepriėmė Józefo Piłsudskio siūlymo tapti okupuotos Lietuvos dalies vadovu.
1920–21 Kauno apygardos teismo, 1921–28 Vyriausiojo Tribunolo teisėjas. 1928 paskirtas Valstybės Tarybos nariu, bet supratęs, kad jo demokratinės nuostatos ne visada priimtinos į autoritarizmą linkusiai Vyriausybei, po trejų metų iš jos pasitraukė. Iškilus svarbiems, didelės atsakomybės reikalaujantiems klausimams valdžia ir toliau kreipdavosi į Mykolą Pijų Römerį. 1922–40 dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultete (1927–28, 1933–39 universiteto rektorius), 1940–45 Vilniaus universitete; profesorius (1926). 1932 paskirtas Lietuvos tautiniu teisėju Hagos tribunole šiam nagrinėjant bylą dėl Klaipėdos krašto statuto interpretavimo (Klaipėdos krašto byla), vėliau – 1938–39 lietuvių ir estų ginčą dėl atsiskaitymų už Panevėžio–Saldutiškio geležinkelio statybą (abi bylos laimėtos). Buvo prie Ministrų kabineto sudarytos konsultantų komisijos Klaipėdos krašto reikalams narys, kaip Klaipėdos krašto tarptautinės teisės klausimų ekspertas dalyvavo Tautų Sąjungos XIV sesijoje Ženevoje.
Mykolas Pijus Römeris (1934, Rokiškio krašto muziejus)
Mokslinės veiklos pagrindinė sritis – konstitucinė teisė. Tyrė administracinės, baudžiamosios, tarptautinės ir kitų teisės šakų, t. p. istorinių mokslų įvairias problemas. Paskelbė mokslinių straipsnių Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos, Rumunijos teisės leidiniuose.
Veikalai
Monografijos: Reprezentacija ir mandatas (1926), Administracinis teismas (1928), Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose (1931), Lietuvos konstitucinės teisės paskaitos (dalis 1 1937, dalis 2 1990), Istorinė Lietuvos sovietizacijos apžvalga ir konstitucinis jos įvertinimas (išleista 1949 Vokietijoje, 1989 Lietuvoje), Lietuva. Studija apie lietuvių tautos atgimimą (lenkų kalba 1908, lietuvių kalba 2006), nebaigtas ciklas Valstybė ir jos konstitucinė teisė (Valstybė 1934–35, Suverenitetas 1939, Unitarinė valstybė ir valstybiniai junginiai, išleista 2008).
Apdovanojimai
Gedimino 2 laipsnio (1928), Vytauto Didžiojo (1933) ordinai, Latvijos Trijų Žvaigždžių 2 laipsnio, Prancūzijos Garbės legiono ordinai (abu 1936).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu 2000 pavadinta Vytauto Didžiojo universiteto skaitykla, 2004 – Lietuvos teisės universitetas (Mykolo Romerio universitetas).
-Riomeris
M. P. Romeris Lietuva. Studija apie lietuvių tautos atgimimą Vilnius 2006.
1553