Kęsgáila Mykolas Valimantaitis 14 a. antra pusė tarp 1448 ir 1451, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas. Didikas iš Deltuvos. Stanislovo Valimanto Kęsgailos sūnus, Jono Kęsgailos ir Mykolo Kęsgailos tėvas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto bendražygis. Pirmą kartą minimas 1401. Dalyvavo 1409 žemaičių sukilime prieš kryžiuočių valdžią. 1409–12 buvo Ukmergės vietininkas, 1412–32, 1440–41, 1443–50 – Žemaitijos seniūnas, 1443–48 – Vilniaus kaštelionas. Pasižymėjo 1416–17 krikštijant žemaičius. Su kitais malšino 1418 Žemaitijos valstiečių sukilimą. Skirsnemunės sutarties (1431) ir Gardino sutarties (1432) liudytojas.
Apkaltintas nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sosto nušalinto (1432 09) Švitrigailos rėmimu (1432 pabaiga), su broliais Jaunučiu ir Rumbaudu Valimantaičiais kalintas, kuriam laikui pašalintas iš seniūno pareigų.
1444 pastatydino Deltuvos bažnyčią.
Valimantaitis
1777