Mykolas VII Dukas

Mýkolas VII Dùkas (Michaēl VII Dukas) 1059Konstantinopolis 1090Konstantinopolis, Bizantijos imperatorius (1068–78). Imperatoriaus Konstantino X Duko vyriausiasis sūnus. Mirus tėvui Mykolo mažametystės laikotarpiu (1068–71) regentais buvo jo motina ir jos naujasis vyras karvedys Romanas Diogenas (nuo 1068 imperatorius bendravaldis Romanas IV Diogenas). 1071 Manzikerto mūšyje Romanui IV Diogenui patekus į tiurkų seldžiukų nelaisvę Mykolas VII Dukas buvo paskelbtas vieninteliu imperatoriumi. Labiau domėjosi mokslais, mažiau kariuomene, kuri dėl lėšų stygiaus susilpnėjo; Bizantija 1071 prarado Bari – paskutinę valdą Italijoje. Normanams pabandžius Mažojoje Azijoje įkurti savarankišką karalystę Bizantija kreipėsi pagalbos į tiurkus seldžiukus, kurie tuo naudodamiesi įsitvirtino Mažojoje Azijoje. Dėl šių nesėkmių ir ūkio sunkumų kilus nepasitenkinimui 1078 Balkanuose ir Anatolijoje sukilo kariuomenė. Vienas sukilusių karvedžių Nikeforas Botanejatis, remiamas tiurkų seldžiukų, nužygiavo į Konstantinopolį. Mykolas VII Dukas atsistatydino ir pasitraukė į Konstantinopolio Studiono vienuolyną.