Mýkolo Sležẽvičiaus vadováujama Vyriausýbė 1919
Sudaryti ketvirtąją Lietuvos Valstybės Vyriausybę pasiūlyta jau patyrusiam M. Sleževičiui (Mykolo Sleževičiaus vadovaujama Vyriausybė 1918–1919). Atsimindamas komplikuotus santykius su Lietuvos Valstybės Tarybos (LVT) Prezidiumu, jis pareikalavo institucinių reformų. Vietoj trijų asmenų LVT Prezidiumo įsteigta Valstybės Prezidento institucija. 1919 04 04 A. Smetona, kaip buvęs LVT Prezidiumo pirmininkas, išrinktas Prezidentu ir 1919 04 12 jis patvirtino sudarytą Vyriausybę (lentelė). Koalicinėje Vyriausybėje dirbo penki Tautos pažangos partijos atstovai (A. Voldemaras, A. Merkys, L. Noreika, J. Tūbelis, J. Šernas), po du Lietuvių krikščionių demokratų partijos (V. V. Čarneckis, A. Stulginskis), Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos (M. Sleževičius, J. Vileišis) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (S. Kairys, J. Paknys) atstovus, vienas Santaros atstovas (P. Leonas), vienas nepartinis (J. Šimkus), du tautinių mažumų atstovai (M. Soloveičikas, J. Varonka).
M. Sleževičiaus Vyrausybė, iš kairės sėdi – valstybės kontrolierius J. Zubrickas, J. Paknys, P. Leonas, M. Sleževičius, A. Merkys, S. Kairys, J. Vileišis, stovi – A. Stulginskis, J. Šernas, V. V. Čarneckis, reikalų vedėjas T. Petkevičius (1921, Kaunas; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
1
Dėl komplikuotos tarptautinės padėties Vyriausybės darbas nebuvo sklandus. Vyriausybės kairiesiems ir dešiniesiems nariams ypač sunkiai sekėsi sutarti dėl požiūrio į asmenis, bendradarbiavusius su bolševikais (dešinieji siūlė visus juos atiduoti karo lauko teismui). Dėl lėšų stokos ketinta mažinti ministerijų skaičių. todėl tiek kairieji, tiek dešinieji siekė išsaugoti savo valdomas ministerijas. Principinių nesutarimų kilo ir dėl užsienio politikos – pradėti taikos derybas su Sovietų Rusija ar ne (kairiųjų Vyriausybėje buvo daugiau, jų nuostata derėtis nusvėrė). Dėl probleminių M. Sleževičiaus santykių su kai kuriais kariuomenės veikėjais Vyriausybei nuolat grėsė karinis perversmas. 1919 03 25 kairiųjų daugumai Vyriausybėje pavyko pasiekti, kad kariuomenės vadas taptų atskaitingas ministrui pirmininkui. Dėl šio nutarimo iš Vyriausybės pasitraukė Tautos pažangos partijos atstovai. Istoriko Č. Laurinavičiaus nuomone, Vyriausybės kairieji būtų galėję dar labiau sustiprinti pozicijas Vyriausybėje įtraukdami daugiau savų žmonių, bet tam nebuvo lemta įvykti. Vyriausybę pasiekė žinia, kad Lietuvą de facto pripažino Jungtinė Karalystė. Su M. Sleževičiumi susitikęs britų atstovas pareiškė savo šalies nepasitenkinimą Lietuvos pasirinkta užsienio politikos kryptimi (derėtis su Sovietų Rusija) ir dešiniųjų pasitraukimu iš Vyriausybės. Kone tiesioginis britų spaudimas tapo pagrindine M. Sleževičiaus atsistatydinimo priežastimi. Ministro pirmininko pasitraukimą paskatino ir Vyriausybės socialdemokratai bei krikščionys demokratai ministrai – pirmieji nenorėjo imtis atsakomybės dėl ministerijų naikinimo, antrieji reikalavo, kad Vyriausybėje būtų bent vienas Tautos pažangos partijos atstovas.
Prezidentas A. Smetona siūlė M. Sleževičiui toliau eiti Ministro Pirmininko pareigas, jei jis išstos iš liaudininkų partijos, o užsienio reikalų ministru paskirs A. Voldemarą. M. Sleževičius principingai atsisakė vykdyti šias sąlygas ir atsistatydino.
-Sleževičiaus Vyriausybė; -Ketvirtoji Vyriausybė
884
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Augustino Voldemaro vadovaujama Vyriausybė 1918
Mykolo Sleževičiaus vadovaujama Vyriausybė 1918–1919
Prano Dovydaičio vadovaujama Vyriausybė 1919
Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė 1919–1920
Kazio Griniaus vadovaujama Vyriausybė 1920–1922
Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė 1922–1923
Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė 1923
Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė 1923–1924
Antano Tumėno vadovaujama Vyriausybė 1924–1925
Vytauto Petrulio vadovaujama Vyriausybė 1925
Leono Bistro vadovaujama Vyriausybė 1925–1926
Mykolo Sleževičiaus vadovaujama Vyriausybė 1926
Augustino Voldemaro vadovaujama Vyriausybė 1926–1929
Juozo Tūbelio vadovaujama Vyriausybė 1929–1934
Juozo Tūbelio vadovaujama Vyriausybė 1934–1935
Juozo Tūbelio vadovaujama Vyriausybė 1935–1938
Vlado Mirono vadovaujama Vyriausybė 1938
Lietuvos Respublikos ministerijos ir ministrai 1918–1940
Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai 1918–1940
Kazimiros Danutės Prunskienės vadovaujama Vyriausybė 1990–1991
Alberto Šimėno vadovaujama Vyriausybė 1991
Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybė 1991–1992
Aleksandro Algirdo Abišalos vadovaujama Vyriausybė 1992
Bronislovo Lubio vadovaujama Vyriausybė 1992–1993
Adolfo Šleževičiaus vadovaujama Vyriausybė 1993–1996
Lauryno Mindaugo Stankevičiaus vadovaujama Vyriausybė 1996
Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybė 1996–1999
Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė 1999
Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė 1999–2000
Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė 2000–2001
Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujama Vyriausybė 2001–2004
Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujama Vyriausybė 2004–2006
Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė 2006–2008
Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė 2008–2012
Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė 2012–2016