Mýkolo Sležẽvičiaus vadováujama Vyriausýbė 1926
1926 05 08–10 Seimo rinkimuose pirmą kartą daugumą balsų gavo kairiosios partijos – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų partija. Didžiausia Seimo frakcija – valstiečiai liaudininkai – ėmėsi sudarinėti Vyriausybę, jos vadovu Sąjungai primygtinai reikalaujant sutiko būti M. Sleževičius. Po sunkių derybų ir pasitelkus tautines mažumas Vyriausybė buvo sudaryta, 1926 06 15 prezidentas K. Grinius patvirtino jos sudėtį (lentelė) ir programą. Vyriausybės narių branduolį sudarė valstiečiai liaudininkai ir jiems artimi asmenys, švietimo ir vidaus reikalų ministrų postus išsiderėjo socialdemokratai (atitinkamai V. Čepinskis ir V. Požela). Ilgai valstybės valdyme nedalyvavusios partijos sunkiai rado tinkamų kandidatų, sutinkančių eiti aukštas pareigas, tai neigiamai paveikė kairiõsios koalicinės Vyriausybės darbą. Užsienio reikalų ministras taip ir nebuvo paskirtas (patyrę E. Galvanauskas ir P. Klimas atsisakė, V. Sidzikauskui tapti ministru neleido jo Lietuvos ūkininkų partija), visą Vyriausybės kadenciją šias pareigas laikinai ėjo ministras pirmininkas M. Sleževičius. Nebuvo surastas ir kandidatas į teisingumo ministro postą, šias pareigas t. p. ėjo M. Sleževičius.
prezidentas K. Grinius (pirmoje eilėje trečias iš dešinės) ir ministras pirmininkas M. Sleževičius (antras iš dešinės) apžiūri karių rikiuotę (1926 08 29, Klaipėda; Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros išleistas atvirukas, 21 a. 2 dešimtmetis; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Nuo pirmų darbo dienų Vyriausybė ėmėsi radikalių pertvarkymų, kurių pagrindinis tikslas buvo demokratizuoti šalies valdymą pagal Steigiamojo Seimo priimtą demokratinę 1922 Lietuvos Valstybės Konstituciją. Vyriausybei pradėjus dirbti panaikintas Karo padėties įstatymas (galiojo beveik visą nepriklausomybės laikotarpį), spaudos cenzūra. Priimtas daug prieštarų sukėlęs Amnestijos įstatymas, vykdant jį išlaisvinta politinių kalinių, tarp jų ir komunistų. Politinė opozicija ir dalis visuomenės ėmė skelbti, kad Vyriausybė prokomunistinė, tai tapo viena Gruodžio septynioliktosios perversmo priežasčių. Daugėjo mitingų. Liberalizuotas spaudos įstatymas. Pradėtas rengti Civilinės metrikacijos įstatymas, nepriimtinas Lietuvių krikščionių demokratų partijai. Nuo 1927 planuota iš valstybės biudžeto nebemokėti atlyginimų dvasininkams. Kadangi valdančiajai koalicijai priklausė lenkų frakcija, M. Sleževičiaus Vyriausybė leido Lietuvoje už lenkų pinigus įkurti daugiau kaip 70 lenkiškų mokyklų. Tai sukėlė didelį Lietuvos visuomenės pasipiktinimą – Lietuva ir Lenkija vis dar nepalaikė santykių dėl Lenkijos aneksuoto Vilniaus krašto. Pasirašyta Lietuvos–SSRS nepuolimo ir neutraliteto sutartis. Pradėta įgyvendinti kariuomenės ir saugumo struktūrų reformas – į atsargą išleisti karininkai atvirai reiškė nepasitenkinimą Vyriausybe. Prie M. Sleževičiaus vadovaujamos Vyriausybės rūpesčių prisidėjo ekonominis sunkmetis, taupymo politika sukėlė prieštaringų visuomenės vertinimų. Stipri krikščionių demokratų opozicija pradėjo pasitarimus su formaliai pozicijoje esančia Lietuvių tautininkų sąjunga, kuri turėjo autoritetą karininkų aplinkoje ir politinių ambicijų eiti į valdžią. Vyriausybės vykdomoms reformoms neigiamos įtakos turėjo ir Lietuvos demokratijos jaunumas, demokratinių tradicijų neturėjimas.
Naktį iš 1926 12 16 į 12 17 M. Sleževičiaus Vyriausybę nuvertė Slaptoji karininkų sąjunga. Vyriausybė nesugebėjo užbėgti už akių valstybės perversmui, nors M. Sleževičius apie jį buvo informuotas. Valdžia buvo nuversta be pasipriešinimo, visą atsakomybę už tai prisiėmė Vyriausybės vadovas, per III Seimo kadenciją iki perversmo buvęs svarbiausia Lietuvos politinio gyvenimo figūra (su juo visus svarbius klausimus derino ir bendražygis prezidentas K. Grinius, šalies politikoje turintis labiau simbolinį vaidmenį). Po Gruodžio septynioliktosios perversmo prezidentas K. Grinius buvo priverstas atstatydinti M. Sleževičių, naują Vyriausybę pavesta sudaryti tautininkui A. Voldemarui. 12 18 priverstinai atstatydinus prezidentą K. Grinių, naujuoju prezidentu 12 19 Seime krikščionių demokratų bloko ir tautininkų balsais išrinktas tautininkų lyderis A. Smetona. Nutrūko vos 6 m. trukęs Lietuvos parlamentinis valdymas.
1926 12 27 prezidento K. Griniaus patvirtintas M. Sleževičiaus Vyriausybės atsistatydinimas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
-Sleževičiaus Vyriausybė; -Sleževičiaus Ministrų Kabinetas; -M. Sleževičiaus Vyriausybė; -M. Sleževičiaus Ministrų Kabinetas; -Tryliktoji Vyriausybė; -Tryliktasis Ministrų Kabinetas
884
1