Mỹrius (bltr. ir rus. Mir), Mỹras, gyvenvietė Baltarusijoje, Gardino srityje, prie Mirankos upės (Nemuno baseinas). 2100 gyventojų (2021). Per Myrių eina Minsko–Naugarduko plentas. Keramikos dirbinių gamybos centras. Spirito gamykla.
Architektūra
Myriaus pilis (16 a.)
Mūrinė Švenčiausiosios Trejybės cerkvė (1550, perstatyta 1865). Gotikinės gynybinės rezidencinės pilies netaisyklingo kvadrato plano kompleksas (16 a., pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000): gynybinės sienos (apie 13 m aukščio ir apie 3 m storio), 3 aukštų kampinio plano renesansiniai rūmai (16–17 a. pradžia, restauruoti 19 a. antroje pusėje), vidaus kiemas. Rezidenciją saugo išsikišę kampiniai 5 aukštų keturkampiai (viršuje aštuonkampiai) gynybiniai bokštai ir 6 aukštų pagrindinio įvažiavimo vartų bokštas, pilį supo vandens telkiniai, grioviai. Bokštai dekoruoti baltomis plokščiomis nišomis. 17 a. pilis sustiprinta 4 kampiniais bastionais, bokštai ir rūmai įgijo renesanso bruožų (tinkuoti, kai kur aptaisyti tašytais akmenimis). 19 a. šalia pilies įkurtas itališkasis parkas, iškastas didelis tvenkinys. Parke pastatyta istorizmo stiliaus memorialinė raudonų plytų su akmenimis ir mozaikiniu Kristaus atvaizdu bokštinė koplyčia (1904, architektas R. Marfeldas). Myriaus pilies kompleksas pradėtas statyti kunigaikščio J. Iljiničiaus. Nuo 1568 priklausė M. K. Radvilai Našlaitėliui, jis pilį ir baigė statyti. Nuo 1969 restauruojamas.
1276
Istorija
Myrius įkurtas apie 1395. Iki 1486 priklausė didžiajam kunigaikščiui, nuo 1486 – Iljiničiams, nuo 1568 – Radviloms. 15 a. istoriniuose šaltiniuose Myrius vadinamas miestu. 16 a. pradžioje pastatyta pilis, kuri 16 a. pabaigoje perstatyta į rezidencinę pilį. 1579 gavo miesto teises. Nuo 1589 Radvilų Nesvyžiaus ordinacijos grafystės centras. 17 a. tapo amatų ir prekybos centru. Per 1654–67 ir 1700–21 karus su Rusija ir Švedija ne kartą užimtas ir nuniokotas. 18 a. Radvilų iniciatyva čia pastatyta drobės ir gelumbės manufaktūros. 1795–1915 priklausė Rusijai. 1828 atiteko Vitgenšteinams, 19 a. pabaigoje – Sviatopolkams-Mirskiams. 19 a.–20 a. pradžioje valsčiaus centras. 1897 turėjo 5401 gyventoją. 1915–18 buvo okupuotas Vokietijos, 1920–39 – Lenkijos. 1939 okupuotas SSRS kariuomenės ir perduotas Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai. 1941–44 vėl užimtas Vokietijos; vokiečių okupacijos metais buvo nužudyta 2560 Myriaus gyventojų (dauguma žydai).
2271