Myslowice

Myslowice (Myslovcės), miestas Lenkijos pietuose, Silezijos vaivadijoje, Aukštutinės Silezijos pramoniniame regione, į rytus nuo Katowicų (priklauso jų aglomeracijai). Turi apskrities teises.

74 600 gyventojų (2019). Miestas įsikūręs Przemszos upės dešiniajame krante. Pro Myslowices eina Katowicų–Krokuvos geležinkelis ir automobilių magistralė. Dvi akmens anglių kasyklos. Statybinių medžiagų, kasybos, šildymo, hidraulinių įrenginių, plieno konstrukcijų, automobilių oro filtrų, elektrotechninio porceliano gamyba, chemijos, maisto (mėsos), medienos apdirbimo, baldų pramonė. Prie Myslowicių daug daržininkystės ūkių (auginami pievagrybiai); kailinių žvėrių fermos, paukštynai. Turizmas. Lenkijos centrinis ugniagesybos muziejus.

Architektūra

Bažnyčios: barokinė su gotikos elementais Švč. Mergelės Marijos Gimimo (13 a. antra pusė, 1587, 1619 atstatyta, 1744 perstatyta), klasicistinė aštuonkampio plano Šv. Kryžiaus (1810), neogotikinės Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus (1877) ir trinavė Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (1892), evangelikų (1877), Visų Šventųjų (1888). Visuomeniniai statiniai: neorenesansinė rotušė, paštas (abu 19 a. antra pusė), eklektinis teismo pastatas (1904), secesijos stiliaus ligoninės pastatų kompleksas (20 a. pradžia); neoklasicistinė Kuderų vila (19 a.).

Istorija

Myslowicių kaimas pirmąkart paminėtas 1241. Miesto teisės maždaug nuo 1360 (išskyrus 1744–1861). Nuo 1327 priklausė Čekijai, nuo 1526 – Habsburgų imperijai, nuo 1742 – Prūsijai. 1483–1517 buvo Cieszyno kunigaikščių, vėliau – įvairių didikų šeimų nuosavybė. Iki 18 a. pabaigos dauguma Myslowicių gyventojų vertėsi žemės ūkiu. 1846 iki Myslowicių nutiesta geležinkelio linija. Nuo 19 a. plėtota akmens anglių kasyba (1877 imta eksploatuoti kasyklą, kuri iki 1913 buvo didžiausia Silezijoje) ir pramonė. 19 a. Myslowicės buvo trijų valstybių – Prūsijos, Austrijos ir Rusijos – pasienio punktas (vadinamasis trijų imperatorių trikampis). Po Tautų Sąjungos 1921 surengto plebiscito atiteko Lenkijai. Per II pasaulinį karą buvo okupuotos ir prijungtos prie Vokietijos; veikė kalėjimas, 4 priverstinio darbo stovyklos ir Osvencimo koncentracijos stovyklos padalinys. 1951–75 ir 1999 apskrities miestas.

2271