1922 Lietuvõs Valstýbės Konstitùcija
Pagrindiniai principai
1922 08 01 Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją (sudarė Preambulė, 15 skyrių ir 108 straipsniai). Preambulėje skelbiama, kad Konstituciją priėmė Lietuvos Tauta per savo įgaliotuosius atstovus, susirinkusius į Steigiamąjį Seimą. Lietuva skelbiama demokratine respublika, kurioje suvereni valstybės valdžia priklauso Lietuvos Tautai. Valstybės valdžios vykdymas pavedamas Seimui, Vyriausybei ir Teismui. Skelbiamas teismų savarankiškumo principas, Konstitucijos viršenybė (joks teisės aktas negali jai prieštarauti), kurios įgyvendinimas pavedamas įstatymų leidėjui, nustatyta sudėtinga Konstitucijos keitimo tvarka (inicijuoti Konstitucijos keitimą galėjo 1/4 Seimo narių, Vyriausybė arba 50 000 Seimo rinkimų teisę turinčių piliečių. Sprendimą galėjo priimti Seimas dviem procedūromis – 3/5 balsų dauguma priimtas sprendimas įsigaliotų po 3 mėn., jei nebūtų skelbiamas referendumas, Seimo 4/5 balsų dauguma priimtas sprendimas įsigaliotų nuo jo priėmimo dienos).
1922 Lietuvos Valstybės Konstitucijos pirmasis puslapis Vyriausybės žiniose (Nr. 100, 1922 m. rugpjūčio mėn. 6 d., p. 1; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Konstitucijoje įtvirtinta parlamentinė valstybės santvarka, pamatinės žmogaus teisės, skelbiama valstybės garantuojama apsauga senatvėje, ligos, nedarbo atvejais.
Atstovaujamoji valdžia
Atstovaujamoji valdžia pavesta vienerių rūmų Seimui, visuotiniuose rinkimuose (aktyviąją rinkimų teisę pripažįstant piliečiams, sulaukusiems 21, pasyviąją – 24 m.) pagal proporcinę rinkimų sistemą renkamam 3 metams. Seimas vienintelis turėjo teisę leisti įstatymus, tvirtinti valstybės biudžetą ir jo vykdymą, ratifikuoti svarbiausias tarptautines sutartis, spręsti karo ir taikos klausimus, prižiūrėti Vyriausybės darbus, tvirtinti nepaprastosios padėties įvedimą. Įstatymų iniciatyvos teisė suteikta Lietuvos Ministrų Kabinetui, Seimo narių grupei ir 25 000 Seimo rinkimų teisę turintiems piliečiams, įstatymų skelbimo teisė pavesta Prezidentui. Seimui pavesta prižiūrėti Vyriausybės veiklą (teikti jai paklausimus ir interpeliacijas, skirti revizijas); absoliučia visų atstovų dauguma jis turėjo teisę kelti Prezidentui ir bet kuriam ministrui baudžiamąją bylą dėl tėvynės išdavimo ir tarnybinių nusikaltimų. Seimui per jo įgaliojimų laiką absoliučia balsų dauguma suteikta teisė rinkti Prezidentą, kuris Seimą galėjo paleisti ir anksčiau laiko, bet susirinkęs naujas Seimas turėjo rinkti Prezidentą. Seimui suteikta teisė 2/3 balsų dauguma nušalinti Prezidentą nuo pareigų.
Vykdomoji valdžia
Vykdomoji valdžia pavesta Vyriausybei, t. y. 3 m. kadencijai Seimo renkamam Prezidentui (Prezidentu galėjo tapti 35 m. sulaukęs asmuo) ir Ministrų Kabinetui, privalėjusiam turėti Seimo pasitikėjimą. Prezidentui pavesta skelbti įstatymus, reprezentuoti valstybę, kviesti ministrą pirmininką, patikėti jam sudaryti Kabinetą, jį tvirtinti ir priimti atsistatydinimą, skirti aukštuosius pareigūnus, vadovauti ginkluotosioms pajėgoms, suteikta teisė dalyvauti Ministrų Kabineto posėdžiuose ir jiems pirmininkauti, dovanoti bausmę. Ministrų Kabinetui pasiūlius, Prezidentas galėjo skelbti nepaprastąją padėtį, sustabdyti piliečių teisių garantijas, bet apie tai turėjo pranešti Seimui; Prezidentas turėjo nesunkiai įveikiamą veto teisę Seimo priimtiems įstatymams, išskyrus įstatymus, Seimo pripažintus skubiais. Mandato gavimas iš Seimo ir visiškas kadencijų sutapimas Prezidentą darė priklausomą nuo Seimo. Prezidento aktų kontrasignavimo teisė pavesta Ministrų Kabineto atstovui (taip jis dalyvavo visuose valstybės valdymo aktuose ir prisiimdavo už juos atsakomybę Seimui). Kabinetas buvo solidariai atsakingas Seimui už bendrąją Vyriausybės politiką, privalėjo turėti Seimo pasitikėjimą.
Rengimas ir priėmimas
Prie šios Konstitucijos rengimo prisidėjo tos pačios sudėties Steigiamasis Seimas, kuris rengė ir priėmė 1920 Laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją, bet nuostatos jau buvo kardinaliai pasikeitusios. Rengiant šią Konstituciją, socialdemokratų ir liaudininkų partijos siūlė panaikinti prezidento instituciją, įvesti teisėjų rinkimus, atskirti Bažnyčią nuo valstybės, užtikrinti streikų laisvę. Krikščionys demokratai pasisakė už prezidento instituciją, nepritarė teisėjų renkamumo ir kitoms liberalioms idėjoms, siekė suteikti Bažnyčiai daugiau privilegijų.
ištrauka iš Steigiamajame Seime 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtos Lietuvos Valstybės Konstitucijos (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
1919 12 03 E. Galvanausko vadovaujamo Ministrų Kabineto posėdyje teisingumo ministras L. Noreika pasiūlė sudaryti specialistų komisiją, kuri pradėtų rengti Konstitucijos projektą ir pateiktų jį Steigiamajam Seimui svarstyti. Konstitucijos rengimo komisija sudaryta iš šių atstovų: L. Noreikos (pirmininkas), A. Kriščiukaičio-Aišbės (vicepirmininkas), S. Rozenbaumo (referentas), A. Janulaičio, P. Leono, M. Soloveičiko, K. S. Šaulio, J. Šerno ir A. Tumėno (nariai). P. Leonas Komisijos darbą apibūdino labai kritiškai, nes oficialus Komisijos pirmininkas L. Noreika, kaip nedaug nusimanantis asmuo, nuo pirmojo posėdžio vadovavimą perdavė S. Rozenbaumui. Apsvarsčiusi ir aprobavusi Konstitucijos projekto pagrindinius dėsnius, Komisija 1920 03 01 referentui S. Rozenbaumui pavedė jų pagrindu parengti galutinį Konstitucijos projektą.
Steigiamajam Seimui pradėjus savo darbą, iš Komisijos sudėties pasitraukė į jį išrinkti S. Rozenbaumas, M. Soloveičikas, K. S. Šaulys ir A. Tumėnas, todėl 05 17 Ministrų Kabinetas priėmė nutarimą, įpareigojantį likusius Komisijos narius tęsti darbą. Sumažėjusioje Komisijoje projektas buvo gerokai pakeistas. Daugiausia diskutuota dėl Prezidento instituto: jo reikalingumo, rinkimų tvarkos, kadencijos trukmės, teisės kariuomenės atžvilgiu.
1920 05 20 buvo sudaryta nauja Konstitucijos projekto rengimo grupė – Steigiamojo Seimo Konstitucinė komisija. Ją sudarė K. Bizauskas, Z. P. Starkus, J. Staugaitis, K. S. Šaulys, A. Tumėnas (pirmininkas) ir J. Vailokaitis (krikščionių demokratų blokas); K. Grinius, G. Petkevičaitė-Bitė, M. Sleževičius (vicepirmininkas) ir M. Untulis (valstiečių liaudininkų blokas); V. Čepinskis ir K. Venclauskas (socialdemokratai); M. Soloveičikas (nuo žydų); Adolfas Grajevskis (nuo lenkų). Komisija dirbo daugiau kaip dvejus metus ir jos sudėtis šiek tiek keitėsi. K. Grinių nuo 1920 06 iki 1922 02 buvo pakeitęs P. Ruseckas, iš Komisijos pasitraukė ar buvo pakeisti M. Untulis, G. Petkevičaitė-Bitė, K. Bizauskas, kurį laiką joje dirbo K. Ambrozaitis, L. Natkevičius, Mykolas Marma, V. Lašas ir keletas kitų.
1922 08 01 Steigiamojo Seimo priimtą Konstituciją 1922 08 06 pasirašė Prezidentas ir Steigiamojo Seimo Pirmininkas A. Stulginskis ir Ministrų Kabineto nariai.
3
Lietuvos konstitucijos; Lietuvos Konstitucija; -Lietuvos Valstybės Konstitucija; -Valstybės Konstitucija
3254