1938 Lietuvõs Konstitùcija
Rengimas
Naujos Konstitucijos projektui parengti 1936 Ministrų Kabinetas sudarė Valstybės Tarybos komisiją.
1
1937 04 10 parengta pirmoji projekto redakcija (per 5 mėn. įvyko 109 Komisijos posėdžiai). Komisija vadovavosi tuo metu dar nauja 1935 Lenkijos Respublikos Konstitucija, nustačiusia tvirtą vieno asmens – Prezidento – valdžią ir kartu išsaugojusia demokratijai būdingą instituciją – parlamentą, nors realiai jo vaidmuo buvo nedidelis. 1936 Lietuvoje vėl sušauktas Seimas, kuris tuo metu iš esmės buvo tik patariamoji Prezidento institucija. Projektui vėl patekus į Ministrų Kabinetą, 1937 10 01 pradėtas intensyvus ir išsamus projekto svarstymas, laikantis parlamentinėse institucijose tradicinių trijų svarstymų procedūros.
1938 Lietuvos Konstitucijos įsigaliojimo iškilmės Seime (1938 05 12; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Konstitucijos priėmimas, įsigaliojimas
1938 02 11 Prezidentui lojalus Seimas priėmė trečiąją nuolatinę Lietuvos Konstituciją (už balsavo 43 Seimo atstovai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė Klaipėdos krašto atstovas Johanas Pakalniškis), kuri įsigaliojo 1938 05 12, t. y. po 3 mėn. (pagal 1928 Konstitucijoje nustatytą Konstitucijos keitimo tvarką, po preliminaraus Konstitucijos projekto paskelbimo nesulaukus Prezidento arba 50 000 piliečių reikalavimo teikti ją referendumui, ji buvo pasirašyta prezidento A. Smetonos, kontrasignuota ministro pirmininko V. Mirono ir oficialiai paskelbta). Lietuvos Respublikos pavadinime neliko žodžio demokratinė.
Valstybės valdžios institucijos
Autoritarinio pobūdžio Konstituciją sudarė 21 skyrius ir 156 straipsniai. Esminiai Prezidento kompetencijos aspektai bei kadencijos trukmė liko tokie pat kaip ir 1928 Lietuvos Valstybės Konstitucijoje, tačiau reikšmingai pasikeitė santykis su kitomis valstybės valdžios institucijomis. Šioje Konstitcijoje teisės neatskirtos nuo pareigų, ypač pabrėžta ištikimybė valstybei.
Valstybės valdžia skelbiama nedaloma, ją vykdo Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir Teismas.
Prezidentą 7 m. renka Tautos atstovai. Pagal Konstituciją Prezidentas už savo galios veiksmus neatsako, už kitus veiksmus, kol vadovauja valstybei, t. p. negali būti traukiamas atsakomybėn. Prezidentui suteikti įgaliojimai paleisti Seimą ir skelbti naujo Seimo rinkimus, šaukti ir baigti Seimo sesijas (Prezidentas turėjo teisę baigti Seimo sesiją anksčiau nei numatytas jos pabaigos laikas, o nepaprastąją sesiją – neapsvarsčius visų tai sesijai numatytų reikalų), šaukti Ministrų Tarybos posėdžius, skirti ir atleisti ministrus, nesant Seimo ar tarp jo sesijų leisti įstatymus. Pabrėžiant Prezidento savarankiškumą jis eliminuotas iš Vyriausybės, kuri susidėjo iš Ministro Pirmininko ir ministrų, sudarančių Ministrų Tarybą.
Konstitucijoje realiai nustatyta Vyriausybės politinė atsakomybė Prezidentui ir reikalavimas turėti jo pasitikėjimą: sprendimą dėl Ministro Pirmininko skyrimo ir atleidimo, dėl sutikimo iškelti jam baudžiamąją bylą Prezidentas galėjo priimti savarankiškai, tam skirtiems jo aktams nereikėjo kontrasignacijos.
Seimui nesuteikta teisė reikalauti Ministrų Tarybos atsistatydinimo, Seimas galėjo tik svarstyti ir priimti įstatymų projektus, kuriuos tvirtino ir skelbė Prezidentas. Prezidentui suteikta teisė vetuoti Seimo siūlomus įstatymus, o šį veto (Prezidentui nepritarus Seimo nutarimui atmesti veto) galėjo įveikti tik naujai išrinktas Seimas.
Konstitucijos galiojimo atkūrimas ir sustabdymas 1990 03 11
1990 03 11 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, pabrėždama nepriklausomos Lietuvos valstybės ir jos konstitucinės tvarkos tęstinumą, priėmė įstatymą Dėl 1938 m. gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo. Atsižvelgdama į būtinybę 1938 Lietuvos Konstitucijos nuostatas priderinti prie pakitusių politinių, ekonominių ir kitų visuomeninių sąlygų Aukščiausioji Taryba tą pačią dieną sustabdė 1938 Konstitucijos galiojimą ir priėmė Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą.
Lietuvos konstitucijos; -Lietuvos Konstitucija
3254