Nabonidas

Nabondas ? 539 pr. Kr., paskutinis Babilonijos karalius (556–539 pr. Kr.). Kilęs iš aramėjų. 556 pr. Kr., palaikomas Babilonijos oligarchų, nuvertė karalių (chaldėjų statytinį) ir užėmė sostą. Siekė suvienyti aramėjų gentis. Remdamasis aramėjų žyniais bandė įvykdyti religijos reformą, centralizuoti kultą ir tradiciniam Babilonijos globėjui Mardukui (garbino chaldėjų žyniai) priešpriešino Mėnulio dievą Siną. Tuo tikslu atstatė senas šventyklas. 553–543, Babilonijos vietininku palikęs sūnų Belšacarą, kariavo su Asirija ir užėmė kai kurias jos sritis. Menkai domėjosi vidaus politika. Iškilus Persijos pavojui nesėkmingai bandė organizuoti Babilonijos, Egipto, Medijos ir Spartos sąjungą. 539 rudenį, Persijai užėmus Babiloniją, pateko į nelaisvę. Manoma, tais pačiais metais nelaisvėje mirė.

Nabonidas meldžiasi Saulei, Mėnuliui ir Venerai (bazalto reljefas, 554–539 pr. Kr.)