Nabuchodonòsaras II iki 630 pr. Kr. 562 pr. Kr.Babilonas, Naujosios Babilonijos karalystės karalius (605–562 pr. Kr.). Žymiausias iš chaldėjų dinastijos. Nabopalasaro sūnus.
Nuo 607 Babilonijos kariuomenės vadas. 605 prie Karchemišo (Sirija) sumušė Egipto kariuomenę; Babilonijos valdžią pripažino smulkios Sirijos valstybėlės, Judėja įsipareigojo mokėti duoklę. 601 surengė žygį prie Egipto sienų, bet įvykusiame mūšyje abi pusės patyrė didelių nuostolių. 599 pertvarkė kariuomenę ir 598 surengė žygį į Šiaurės Arabiją.
597, sukilus Judėjai, užėmė Jeruzalę ir į nelaisvę išsivarė dalį vietos gyventojų. Judėjos karaliui Zedekijui sudarius sąjungą su Egiptu, 587 (kitais duomenimis, 586) vėl užėmė ir sugriovė Jeruzalę, Judėją pavertė Babilonijos provincija, daug žmonių vėl išsivedė į nelaisvę (Babilonijos nelaisvė). 585–573 nesėkmingai bandė paimti Tyrą; miestas pasidavė tik 573.
Nabuchodonosarui II valdant buvo įkurta daug naujų miestų, gynybai nuo priešų pastatyta vadinamoji Medijos siena, Babilonas apjuostas galinga gynybine siena, iškasti kanalai, vandens saugyklos, pastatytas Babelio bokštas (zikuratas), įrengti kabantieji sodai.
Nabuchodonosaro II laikais Naujosios Babilonijos karalystė apėmė teritoriją nuo Persijos įlankos iki Viduržemio ir Raudonosios jūrų ir labai suklestėjo.