Nachičevãnė (Naxçivan), Nachičevãnės Autonòminė Respùblika (Naxçivan Muxtar Respublikası), Azerbaidžano dalis Kaukazo pietuose.
Nuo pagrindinės Azerbaidžano dalies ją skiria Armėnija (šiaurėje ir rytuose), pietuose ir vakaruose ribojasi su Iranu, šiaurės vakaruose – su Turkija.
Plotas 5500 km2. 399 500 gyventojų (2009); gyvena azerbaidžaniečiai (95,9 % Nachičevanės gyventojų), rusai (1,3 %), armėnai (0,6 %). Sostinė ir didžiausias miestas – Nachičevanė (76 000 gyventojų, 2009). Miesto gyventojų 33 %. Gyventojų vidutinis tankis 68,4 žm./km2. Nachičevanėje yra Armėnijos kalnyno kalnagūbriai: šiaurėje – Ajocdzoro (3120 m, Kükü kalnas), rytuose ir šiaurės rytuose – Zangezuro (3904 m; Qapiciğo kalnas, aukščiausias Nachičevanės taškas). Pietvakariuose yra Paaraksės lyguma. Subtropinis žemyninis klimatas, aukštikalniuose – subnivalinis. Žiemos temperatūra lygumoje nuo 6 °C iki –3 °C, kalnuose – nuo –14 °C iki –10 °C, vasarą – lygumoje 25–28 °C, kalnuose – 2–5 °C. Per metus iškrinta nuo 190–300 mm (lygumoje) iki 300–600 mm (kalnuose) kritulių. Didžiausia upė – Araksas (juo eina Nachičevanės siena su Iranu), jo intakai Arpa ir Nachičevanė. Dirvožemiai – pilkžemiai, vietomis uždruskėję, yra kaštonžemių, rudžemių. Paaraksės lygumoje vyrauja pusdykumių ir dykumų augalija (kiečiai, druskės, puskrūmiai), priekalniuose ir kalnų šlaituose – stepės ir sausamėgiai retmiškiai, aukščiau – subalpinės ir alpinės pievos.
Kasama vario, molibdeno, cinko, švino rūdos, akmens druska, yra mineralinių versmių. Mašinų gamyba, metalo apdirbimo, elektrotechnikos, baldų, odos, stiklo, tekstilės (šilko), siuvimo, maisto (daržovių ir vaisių konservų, mėsos, tabako) pramonė. Ūkio svarbiausia šaka – bioprodukcinis ūkis. Drėkinamose žemėse auginama kviečiai, miežiai, daržovės, vilnamedžiai, vaismedžiai, vynmedžiai, tabakai, veisiama daugiausia avys, šilkaverpiai. Per Nachičevanę eina Jerevano (Armėnija)–Baku, Nachičevanės–Tebrizo (Iranas) geležinkeliai ir plentai. Nachičevanės oro uostas.
2271
Istorija
Dabartinės Nachičevanės teritorijoje rasta neolito laikotarpio materialiosios kultūros paminklų. 9–6 a. pr. Kr. ši teritorija priklausė Persijos Achaimenidų dinastijos valdomai Armėnijos satrapijai, 189 pr. Kr.–428 po Kr. – Armėnijos karalystei. Vėliau kaip dalis Armėnijos marzrapanato (vietininko valdoma sritis) atiteko Sasanidų Persijai. 7 a. viduryje užimta arabų. 9 a. pabaigoje–11 a. priklausė armėnų Bagratidų valdomai Ani karalystei. 1064 užkariauta tiurkų seldžiukų. 13–14 a. Nachičevanės teritorija buvo niokojama mongolų ir Timūro antpuolių. 15 a. ji priklausė tiurkų Kara Kojunlu ir Ak Kojunlu valstybėms. 1603 Persijos šachas Abasas I, kariaudamas su Turkija ir siekdamas sukurti vadinamąją išdegintą žemę, iš kurios priešininkas negalėtų išgauti materialiųjų išteklių, į Persiją išvarė daugiau kaip 200 000 dabartinės Nachičevanės ir gretimų regionų gyventojų. 17 a. Nachičevanės teritoriją užvaldė Persija, 18 a. pabaigoje čia susikūrė Nachičevanės chanatas. Po 19 a. pradžios Rusijos ir Persijos karų Turkmančajaus taikos sutartimi (1828) dabartinė Nachičevanės teritorija atiteko Rusijai (buvo Jerevano gubernijos dalis); čia atsikėlė nemažai išvarytųjų gyventojų palikuonių. 1917–18 ši teritorija priklausė Užkaukazės komisariatui ir Užkaukazės Demokratinei Federacinei Respublikai. 1918 06 ją užėmė Turkijos, 1918 11 – Didžiosios Britanijos kariuomenė. Pagal Sovietų Rusijos ir Turkijos 1921 03 16 pasirašytą Maskvos sutartį tapo Azerbaidžano valdoma autonomine teritorija (pagal ankstesnę 1920 sutartį turėjo priklausyti Turkijai), 1924 02 09 – Nachičevanės Autonomine Sovietų Socialistine Respublika, 1990 11 – Nachičevanės Autonomine Respublika.
2315