Nacionãlinė akyljų akadèmija (Accademia Nazionale dei Lincei), seniausia Italijos ir pasaulio mokslo, literatūros ir meno akademija. Yra Romoje. 2009 veikė Fizinių (apima Matematikos ir mechanikos, Astronomijos, geodezijos, geofizikos, Fizikos ir chemijos, Geologijos, paleontologijos ir mineralogijos, Biologijos poskyrius) ir Moralinių (apima Filologijos ir lingvistikos, Archeologijos, Meno, poezijos ir kritikos, Istorijos, geografijos ir antropologijos, Filosofijos, Teisės mokslų, Socialinių ir politinių mokslų poskyrius) mokslų skyriai. Nuo 1986 pagal Nacionalinės akylųjų akademijos statutą yra 540 narių (iš jų – 180 tikrųjų narių, 180 narių korespondentų ir 180 užsienio narių). Veikia biblioteka (įkurta 1730; 500 000 knygų, iš jų 2293 inkunabulai). Nacionalinė akylųjų akademija koordinuoja mokslinius tyrimus, rengia nacionalinius ir tarptautinius kongresus, simpoziumus, konferencijas. Leidžia mokslinius leidinius Rendiconti Lincei, Atti della Accademia Nazionale dei Lincei, Monumenti Antichi, Notizie degli Scavi, Quaderni, Annuario.
Įkurta 1603. Steigėjai – Umbrijos kunigaikštis, mokslininkas ir gamtininkas F. A. Cesi (1585–1630), olandų gydytojas, gamtininkas J. van Heeckas (1579–1630), italų matematikas F. Stelluti (1577–1652) ir italų astronomas A. de Filiisas (1577–1608). Nacionalinės akylųjų akademijos nariai buvo G. della Porta (nuo 1610) ir G. Galilei (nuo 1611). Nuo 1604 Nacionalinės akylųjų akademijos veikla buvo sekama, kai kurie nariai įskųsti inkvizicijai. 1630 po F. A. Cesi mirties Nacionalinė akylųjų akademija uždaryta. 1874 italų statistikas, ekonomistas ir politikas Q. Sella (1827–1884) atkūrė akademiją kaip Nacionalinę karališkąją akylųjų akademiją (Accademia Nazionale Reale dei Lincei) ir tapo jos prezidentu. 1946 ši akademija pavadinta Nacionaline akylųjų akademija.
Nacionalinė karališkoji akylųjų akademija