Nacionalinė fašistų partija
Nacionãlinė fašstų pártija (Partito Nazionale Fascista), Italijos politinė partija. Veikė 1921–43.
Įkurta 1921 11 Romoje, Italiją apėmus Pirmojo pasaulinio karo padarinių sukeltai giliai politinei krizei. Nacionalinę fašistų partiją, skelbiančią populistinius ir nacionalistinius šūkius, pagrįstus didžiavalstybinėmis senovės Romos tradicijomis, netrukus palaikė didelė visuomenės dalis. Partijos vadovas B. Mussolini 1922 10 įvykdė valstybės perversmą (Žygis į Romą), karalius Viktoras Emanuelis III jam pavedė sudaryti vyriausybę. Fašistams palanki nauja rinkimų tvarka ir brutalus oponentų persekiojimas padėjo partijai per 1924 rinkimus gauti daugumą vietų parlamente. 1925–26 ypatingieji įstatymai įtvirtino Nacionalinės fašistų partijos ir jos vado (capo de governo e duce del fascismo) diktatūrą, pradėjo formuoti naują visuomenę, visiškai kontroliuojamą Nacionalinės fašistų partijos.
B. Mussolini su Nacionalinės fašistų partijos nariais prieš žygį į Romą (Neapolis, 1922 10)
Partijos vidaus politikos svarbiausias tikslas buvo sukurti korporatyvinę sistemą (įvairių socialinių grupių bendradarbiavimas ir interesų derinimas, ūkio valstybinis reguliavimas ir kita, korporatyvizmas). Susikūrė nuo partijos priklausomos visuomeninės organizacijos (jaunimo Opera Nazionale Balilla, darbininkų Opera Nazionale Dopolavoro ir kitos). 1928 Nacionalinė fašistų partija tapo vienintele legalia Italijos partija, parlamentas tapo pavaldus šios partijos vadovybei (Didžiajai fašistų tarybai); 1939 vietoj parlamento įsteigti Vienybės ir korporacijų rūmai. Užsienio politikoje Nacionalinė fašistų partija siekė įtvirtinti Italijos vyravimą Viduržemio jūros regione, išplėsti jos kolonijines valdas. Priėmė sprendimą dėl įsiveržimo į Etiopiją (1935–36), paramos F. Franco per Ispanijos pilietinį karą (1936–39), įsitraukimo į Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos pusėje (1940).
1943 Sąjungininkų kariuomenei išsilaipinus Sicilijoje Nacionalinės fašistų partijos vadovybė 07 25 išreiškė nepasitikėjimą B. Mussolini; sudaryta P. Badoglio vadovaujama vyriausybė (ji pradėjo derybas su Sąjungininkais ir paskelbė karą Vokietijai), 07 27 Nacionalinė fašistų partija buvo paleista. Vokietijos okupuotoje Italijos dalyje, B. Mussolini įkurtoje marionetinėje valstybėje, 1943–45 veikė Fašistinė respublikonų partija.
Kai kurias Nacionalinės fašistų partijos idėjines nuostatas ir tradicijas perėmė 1946 įkurtas Italijos socialinis judėjimas (neofašizmas).
-Fašistų partija; -Italijos fašistų partija; -Fašistinė republikonų partija