Nacionãlinė žẽmės tarnýba, įstaiga prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse. Yra Vilniuje. Įkurta 2001.
Funkcijos ir struktūra
Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus, tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, teikia paslaugas, susijusias su valstybinės ir privačios žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu, tikrina ir tvirtina žemės sklypų kadastro duomenis, atkuria nuosavybės teises į žemę, nustato žemės servitutus, planuoja ir administruoja valstybės biudžeto lėšas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti, rengia informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimą, žemės reformą, koordinuoja žemės konsolidacijos darbus, organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, žemės išteklių naudojimo stebėseną, rengia aukcionus ir priima sprendimus dėl teisės naudoti žvejybos plotą valstybiniuose vandens telkiniuose, atlieka kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas.
Nacionalinė žemės tarnyba turi 4 departamentus: Bendrųjų reikalų, Teisės, Žemės tvarkymo ir administravimo (visuose yra po 3 skyrius), Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės (2 skyriai). T. p. veikia 50 teritorinių skyrių, Finansų ir strateginio planavimo, Personalo, Teritorinių skyrių veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos, Vidaus audito, Viešųjų ryšių skyriai.
Nacionalinės žemės tarnybos direktorių 4 m. laikotarpiui (ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės) skiria ir iš pareigų atleidžia žemės ūkio ministras.
Direktoriai
Nacionalinės žemės tarnybos direktoriai išvardyti lentelėje.
| Direktorius | Metai |
|---|---|
| Kazys Maksvytis | 2001–2011 |
| Vitas Lopinys | 2011–2013 |
| Daiva Gineikaitė | 2014–2016 |
| Danielius Kuprys | 2016–2017 |
| Laimonas Čiakas | nuo 2017 |
Istorinės ištakos
Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijoje 1918 12 01 buvo sudaryta Žemės reformos komisija ir komisijos kariams žeme aprūpinti, privilegijuotai įsigytoms žemėms nusavinti, išduoti leidimus žemę perleisti, įsigyti ir įkeisti. Apskrityse buvo ministerijos įgaliotiniai, kurie prižiūrėjo vyresniosios apskrities žemės ūkio komisijos (valstybės globon perimdavo apleistus dvarus ir nedirbamas žemes), žemesniosios apskrities žemės ūkio komisijos (nustatydavo žemės nuomojimo sąlygas), apskrities komisijos kariams žeme aprūpinti ir laikinosios apskrities žemės tvarkymo komisijos (dalijamus žemės sklypus skirstė asmenims, turintiems teisę gauti žemės) veiklą. 1919 pradžioje Žemės ūkio ministerijoje šių komisijų veiklai vadovavo Žemės ūkio departamentas, kiek vėliau įkurtas Žemės tvarkymo ir matavimo departamentas. 1922 06 01 žemėtvarkos darbams koordinuoti įkurta Žemės reformos valdyba, ją sudarė buvo Žemės reformos, Žemės tvarkymo ir matavimo (nuo 1924 05 31 Žemės tvarkymo) departamentai ir Žemės reformos valdybos buhalterija.
1940 06 Žemės ūkio ministerija pertvarkyta į Žemės ūkio liaudies komisariatą, jam pavaldus buvęs Žemės reformos departamentas vėliau panaikintas, o Žemės tvarkymo departamentas tapo Žemės tvarkymo valdyba.
Nacių okupacijos metais vietoj Žemės ūkio liaudies komisariato įsteigta Generalinio tarėjo tarnyba. Žemės tvarkymo valdyba pertvarkyta į Žemės tvarkymo departamentą.
1944 įkurtas Žemės ūkio liaudies komisariatas (nuo 1945 Žemės ūkio ministerija) su Žemės tvarkymo valdyba (nuo 1948 Žemės tvarkymo ir sėjomainų, nuo 1953 Vyriausioji žemėtvarkos, nuo 1961 Dirvų gerinimo ir apsaugos, žemės naudojimo ir apskaitos, nuo 1962 Žemėtvarkos valdyba).
1961 05 24 prie Žemės ūkio ministerijos įsteigtas Žemėtvarkos projektavimo institutas, jo administracija ir dalis gamybinių skyrių buvo Vilniuje, o atitinkamas gamybines funkcijas atliekantys kiti gamybiniai skyriai – Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.
1985 Žemės ūkio ministerija su keliomis kitomis ministerijomis buvo sujungta į Agropramoninį komitetą, Žemėtvarkos valdyba pavadinta Vyriausiąja žemėnaudos valdyba (ją sudarė Žemės naudojimo, Žemės kadastro ir miškų, Ekologijos ir melioracijos valdybos), 1990 pertvarkyta į Žemės tvarkymo departamentą.
1995 01 Žemės tvarkymo departamentą sujungus su Valstybine geodezijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos, įsteigta Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. 1997 01 tarnyba pavadinta Žemės tarnyba, 1997 07 reorganizuota įsteigiant Žemės ūkio ministerijai pavaldų Žemėtvarkos ir žemės apskaitos departamentą (1997 12 pertvarkytas įsteigiant Žemėtvarkos ir teisės departamentą prie Žemės ir miškų ūkio ministerijos) bei Valstybinę geodezijos ir kartografijos tarnybą prie Vyriausybės. Šiai tarnybai buvo perduotos Valstybinio žemėtvarkos instituto (1997 12 steigėjo funkcijos grąžintos Žemės ūkio ministerijai), Aerogeodezijos instituto ir valstybinės įmonės Gis–centras steigėjo funkcijos.
Žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos funkcijų išdalijimas kelioms valstybinio valdymo institucijoms neigiamai atsiliepė žemės ir kito nekilnojamojo turto administravimui, todėl 2001 07 Vyriausybės nutarimu buvo įkurta Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sujungiant Žemėtvarkos ir teisės departamentą prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinę geodezijos ir kartografijos tarnybą prie Vyriausybės.
1995 įsteigus apskritis, joms perduotos žemės tvarkymo funkcijos. Apskričių viršininkų administracijose 1997 įsteigti žemės tvarkymo departamentai, jiems priskirti buvę rajonų ir miestų žemėtvarkos skyriai. 2010 07 01 panaikinus apskričių viršininkų administracijas, jų funkcijos, susijusios su žemės tvarkymu ir administravimu, perduotos Nacionalinei žemės tarnybai, kurioje šioms funkcijoms vykdyti įsteigti 48 teritoriniai žemėtvarkos skyriai, 2012 04 02 Elektrėnų ir Trakų skyrius bei Lazdijų ir Druskininkų skyrius išskaidyti į savarankiškus padalinius.
-NŽT