nacionalinės sąskaitos

nacionãlinės sskaitos, išsami ir konceptualiai nuosekli apibendrintos makroekonominės statistikos sistema šalies ekonominiams reiškiniams (gamybai, pajamoms, vartojimui, kaupimui ir turtui) matuoti. Naudojama makroekonomikai modeliuoti, ekonominei analizei ir ekonominės politikos sprendimams priimti. Nacionalinės sąskaitos sudaromos dvejybinio įrašo (dvejybinio įrašo sistema) principu, atspindi visus ekonominius srautus per tam tikrą laikotarpį (dažniausiai per metus) ir atsargas laikotarpio pabaigoje, garantuoja jų suderinamumą. Ekonominiai reiškiniai nacionalinėse sąskaitose vertinami agreguotais rodikliais (BVP, nacionalinėmis pajamomis, santaupomis, investicijomis ir kitais), kurie pateikiami lentelėse. Rodikliai gali būti apskaičiuojami nominaliuoju (galiojančiomis kainomis) ir realiuoju (palyginamosiomis kainomis) metodais, remiantis šalies statistikos tarnybos ir centrinio banko duomenimis. Nacionalinių sąskaitų sistema įvairiose šalyse gali skirtis, bet visais atvejais ji apima šias visos šalies ekonomikos ir jos sektorių (namų ūkių, bendrovių, vyriausybės) svarbiausias sąskaitas: einamąsias, kapitalo sąskaitą (parodo grynąjį nefinansinio turto kaupimą ir jo finansavimą), finansines (rodo grynųjų finansinių aktyvų ir pasyvų judėjimą), buhalterinį balansą (fiksuoja finansinio ir nefinansinio turto, įsipareigojimų vertę laikotarpio pradžioje ir pabaigoje). Einamosios sąskaitos apima gamybos (rodo šalyje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertę ir tarpinėse gamybos stadijose sunaudotų prekių ir paslaugų vertę), pajamų (fiksuojami gamybos procese atsirandantys pirminių ir antrinių pajamų, pvz., darbo užmokesčio, pelno, palūkanų ir kitų, t. p. paskirstomų pajamų, pvz., vyriausybės mokesčių, socialinių išmokų, srautai ir namų ūkių disponuojamos pajamos), išlaidų (rodo galutinio vartojimo prekių ir paslaugų pirkėjų išlaidas sudėjus vartojimą, investicijas, valstybės išlaidas ir grynąjį eksportą) sąskaitas, kuriose atitinkamai gamybos, pajamų ir išlaidų metodu apskaičiuojamas BVP. Prie gauto BVP dydžio pridėjus šalies iš užsienio gautų pajamų (dividendų, palūkanų, pelno ir kitų) ir į užsienį pervestų šalyje gautų pajamų saldą gaunamas bendrasis nacionalinis produktas, iš kurio atėmus pagrindinio kapitalo nusidėvėjimą gaunamos nacionalinės pajamos.

Nacionalinių sąskaitų atsiradimas siejamas su 20 a. 3 dešimtmečio pabaigoje–4 dešimtmetyje C. G. Clarko, S. S. Kuznetso ir kitų Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro mokslininkų plėtotais balansiniais skaičiavimais. Nacionalinių sąskaitų terminą 1941 pirmasis pavartojo olandų ekonomistas Eduardas van Cleeffas. Apibendrintu pavidalu nacionalinės sąskaitos 1947 sukurtos Jungtinėse Amerikos Valstijose ir 1953 įteisintos tarptautiniu mastu paskelbus Jungtinių Tautų Nacionalinių sąskaitų sistemos standartą (labiausiai prie jo kūrimo prisidėjo J. R. N. Stone’as). Nuo 1979 nacionalinės sąskaitos naudojamos kaip balansinių ekonominių skaičiavimų pagrindinė sistema. 1995 sukurtas Europos šalims ir regionams geriau pritaikytas nacionalinių sąskaitų sistemos variantas ESA’95 (European System of Accounts). 21 a. nacionalinės sąskaitos naudojamos daugiau kaip 200 valstybių ir teritorijų. 1991 nacionalinių sąskaitų sistemą pradėjo naudoti Lietuvos statistikos departamentas, kuris skaičiuoja BVP, nacionalines pajamas ir kitus agreguotus Lietuvos ūkio rodiklius.

2687