nacionãliniai muziẽjai, reikšmingiausi muziejai, atspindintys tautos, valstybės istoriją ir kultūrą. Juos išlaiko valstybė. Dažniausiai tai universalūs muziejai, atskleidžiantys nacionalinio identiteto jungtis su pasauliu, žmonijos laimėjimais.
Pirmieji nacionaliniai muziejai įsteigti romantizmo epochoje, siejami su moderniųjų tautų formavimusi. Dažniausiai steigiami istorijos, meno ir mišrieji nacionaliniai muziejai (Britų muziejus, įkurtas 1750, Luvras, įkurtas 1793). Nacionalinių muziejų skaičių ir pobūdį lemia valstybės istorijos ir kultūros raida, paveldo politika.
Lietuvoje 1905 Lietuvių mokslo draugija iškėlė idėją būsimuose Tautos rūmuose įkurti Tautos muziejų. Idėja buvo įgyvendinta 1936 įsteigus Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Vytauto Didžiojo kultūros muziejų. 1940 SSRS okupavus Lietuvą nacionalinių muziejų neliko.
Galimybė atkurti nacionalinius muziejus atsirado tik 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. 1995 (nauja redakcija 2003) Lietuvos Respublikos muziejų įstatymas nacionalinius muziejus apibrėžia kaip svarbiausių valstybės istorijos, meno, technikos, gamtos ir kitų vertybių kaupėjus, saugotojus ir reprezentuotojus.
Nacionalinio muziejaus statusą 1996 gavo trys muziejai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus. 2009 nacionaliniu muziejumi tapo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje (Valdovų rūmai).
L: N. Keršytė Lietuvos muziejai iki 1940 metų Vilnius 2003; Z. Żygulski Muzea na świecie Warszawa 1982.
1973