nacionãlinis romantzmas, 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės meninis judėjimas, anksčiau vadintas neoromantizmu. Nacionalinis romantizmas susijęs su nacionalinės savimonės brendimu, tautiniais sąjūdžiais, tuo laiku kilusiais Vidurio, Šiaurės ir Rytų Europos kraštuose. Nacionalinis stilius naudojo simbolizmui, art nouveau, postimpresionizmui, realizmui, art deco, regionalizmui būdingas raiškos priemones. Ieškota tautinio stiliaus, grįsto vietos istorinėmis ir etnografinėmis kultūros refleksijomis. Dailėje vertinti nacionalinės istorijos įvykiai, legendos, kultūros puoselėtojų portretai, gimtinės peizažai. Architektūroje lokalios raiškos ieškota interpretuojant baroko formas, medinę architektūrą, tautodailės motyvus.
Nacionalinis romantizmas Lietuvos dailėje
Lietuvos dailėje skiriami du nacionalinio romantizmo etapai: 19 a. pabaigos–20 a. pradžios ir Lietuvos valstybės laikotarpio (1918–1940). Pirmajam būdingas bajoriškosios praeities idealizavimas, realizmo (M. E. Andriolis, K. Alchimavičius, V. Slendzinskis) arba simbolizmo (M. K. Čiurlionis, F. Ruščicas, K. Stabrauskas) stilistika, antrajam – dėmesys Lietuvos istorijai ir jos herojams, pakilus valstybės veikėjų vaizdavimas, naujų atributų kūrimas (A. Galdikas, P. Kalpokas, P. Rimša, A. Varnas, A. Žmuidzinavičius).
1688
neoromantizmas