Nacionãlinis susiviẽnijimas (Rassemblement national), iki 2018 Nacionãlinis fròntas (Le Front national), Prancūzijos radikalių dešiniųjų politinė partija.
Apie 83 000 narių (2022). Pirmininkas Jordanas Bardella (nuo 2022).
Ideologija ir tikslai
Nacionalinis susivienijimas siekia puoselėti tradicines vertybes, remti regionų kultūrinį savitumą, yra už didesnę Prancūzijos nepriklausomybę nuo Europos Sąjungos ir išstojimą iš euro zonos (grįžtant prie ankstesnės nacionalinės valiutos franko), mirties bausmės sugrąžinimą, protekcionizmą ekonomikoje, saugantį nuo pigaus importo. Ypač priešinasi imigracijai, pirmiausia iš musulmoniškų Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių.
Veikla
Įkurtas 1972. Partijos įkūrėjas ir pirmasis vadovas (1972–2011) buvo J.‑M. Le Penas. Rinkėjų parama partijai įvairavo: per 2002 rinkimus į Nacionalinį susirinkimą Nacionalinis frontas nelaimėjo mandatų, sėkmingesni buvo 2004 rinkimai į Europos Parlamentą (7 vietos). Geriau pasirodė per prezidento rinkimus: 2002 prezidento rinkimuose J.‑M. Le Penas pateko į antrą rinkimų turą ir ten gavo 17,79 % balsų, per 2007 prezidento rinkimus jis gavo 10,44 % balsų ir į antrą turą nepateko.
2011 Nacionalinio fronto pirmininko pareigose J.-M. Le Peną pakeitė jo dukra M. Le Pen, kuriai vadovaujant (iki 2021, vėliau iš pirmininkų pasitraukė likdama faktine lydere), iš partijos pašalinti radikaliausi jos nariai (tarp jų 2015 ir J. M. Le Penas), partija tapo nuosaikesnė, sušvelnino ksenofobišką retoriką (nors simpatizuoja V. Putino valdymui Rusijoje). 2014 Nacionalinis frontas laimėjo rinkimus į Europos Parlamentą (gavo 24 vietas iš 74), rinkimuose į Nacionalinį susirinkimą 2017 laimėjo aštuonias vietas, 2022 (jau pasivadinęs Nacionaliniu susivienijimu) – net 89 vietas. Prezidento rinkimų antrame ture M. Le Pen 2017 surinko 33,9 %, 2022 – 41.45 % balsų.
2271