Neporožnia Nadija (ukr. Надія Непорожня; Nadija Neporožnià) 1948 09 09Jahotyn (Kijevo sr.) 2004 11 27Vilnius, ukrainiečių filologė, vertėja. Dr. (hum. m.; filol. m. kand. 1977). Nuo 1966 Kijevo universitete studijavo ukrainiečių kalbą ir literatūrą, nuo 1967 – čekų kalbą, nuo 1971 aspirantūroje – serbų ir kroatų kalbas. 1969–71 Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1991 gyveno Vilniuje, Vilniaus pedagoginiame universitete dėstė baltų ir slavų mitologiją. 1995–98 buvo Vilniaus universiteto dėstytoja, vėliau dirbo Tautinių mažumų ir išeivijos departamente ir kitur. N. Neporožnia aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos ukrainiečių visuomenines organizacijas: Lietuvos ukrainiečių (ukrainų) kultūros centrą (buvo jo pirmininkė), jos pastangomis įsteigtas T. Ševčenkos fondas. Tyrinėjo Lietuvos ir Ukrainos bei kitų aplinkinių kraštų istorinius ir kultūrinius santykius, parašė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių.
Nadija Neporožnia
Nadija Neporožnia
Išleido veikalus Lietuvių priežodžiai ir patarlės (Litovs′ki prisliv'ja ta prikazki 1975), Lietuva kelyje į XXI amžių (Litva na šljachu v XXI storiččja 1998), sudarė ir išvertė tarptautinės konferencijos medžiagą Lietuva–Ukraina: istorija, politologija, kultūrologija (Lytva–Ukrajina: istorija, politologija, kul′turologija 1995). Į ukrainiečių kalbą išvertė V. Mykolaičio-Putino romaną Altorių šešėly, R. Granausko ir L. Jacinevičiaus knygų, J. Baltušio, P. Cvirkos, J. Grušo, A. Vienuolio apsakymų.