Nadruvà, Nadravà (vokiškuose istorijos šaltiniuose Nadrauja, Nadruva, Nadrawia, Nadrowen), baltų istorinė žemė Priegliaus upyne. Šiaurėje ribojasi su Skalva, rytuose – su Sūduva, pietuose – su Barta ir Notanga, vakaruose – su Semba. Pirmą kartą paminėta 13 a. pirmos pusės Danijos žemės knygoje (Liber census Daniae). Žinomos buvusios Angetetos, Auktuolyčių, Kampsvykių, Kapstetos, Retavos, Vėluvos pilys, Katniavos (Katavos) ir Retavos valsčiai. Pasak Dusburgiečio kronikos (14 a. pirmasis ketvirtis), Nadruvoje buvęs baltų religinis centras Romuva; dabar manoma, kad prie Auktuolyčių (į šiaurės vakarus nuo Stalupėnų) arba į pietus nuo Narkyčių, Dituvos ir Auksinės (Augstės) santakoje (veikiausiai Romuva buvusi abiejose vietovėse).
baltai 11–12 amžiuje
1253 Lietuvos karalius Mindaugas Nadruvą (Nederowe) už karūną padovanojo Livonijos ordinui, bet šis nepajėgė jos užkariauti. 1274–75 Nadruvą užkariavo Vokiečių ordinas. Nuo 14 a. Nadruvos centras – Įsrutis (kryžiuočių pilis pastatyta 1336). Vokiečių ordinas Nadruvos dalį į šiaurę nuo Priegliaus ir į vakarus nuo jo intako Įsros (Įsruties) su Jurbarko (Georgenburg), Želvos (Zelva) pilimis 1352 perleido Sembos vyskupui.
Kitą Nadruvos dalį administravo Vokiečių ordino Įsruties, vėliau – Karaliaučiaus komtūras; joje buvo Įsruties, Narkyčių, Tamavos (Tamoviškiai), Toplaukio pilys, o Įsruties apylinkės sudarė Nadruvos kameramtą. Kovodama su Vokiečių ordinu, Nadruvą kaip jo valdą puolė arba per ją žygiavo gilyn į ordino pavergtą Prūsiją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė.
16 a. etnografo ir kartografo C. Hennenbergerio duomenimis, beveik visi Įsruties apskrities (ji sudarė didumą Nadruvos teritorijos) gyventojai kalbėjo lietuviškai. Vokiečių kalbotyrininkas ir archeologas A. Bezzenbergeris beveik visą Nadruvą priskyrė lietuvių žemėms. Kalbotyrininko Z. Zinkevičiaus nuomone, dalis Nadruvos lietuviškų vietovardžių kryžiuočių buvo suprūsinti. 16 a. Nadruva su Skalva tapo Mažosios Lietuvos centrine dalimi. Iki 18 a. pradžios (iki Didžiosios vokiečių kolonizacijos, didžiojo maro ir bado) Nadruvoje iki 93 % gyventojų buvo lietuvininkai; tik pietiniame pakraštyje, Geldapės apylinkėse, jie gyveno mišriai su naujakuriais mozūrais.
1777
415
Nederowe