Nãdždas (Najd), Nèdždas, istorinė sritis Arabijos pusiasalio centrinėje dalyje; Saudo Arabijos provincija. Plotas apie 1 mln. km2, gyventojų apie 7 mln. (2003; apie 40 % jų klajokliai); oazėse auginami javai, citrusiniai augalai. Gyventojai daugiausia verčiasi klajokline gyvulininkyste. Didžiausias miestas – Rijadas (nuo 1932 Saudo Arabijos sostinė). Miestuose (didesni Nadždo miestai: Buraida, Chailis, Unaiza) perdirbamos žemės ūkio žaliavos, verčiamasi amatais, prekyba. Krašte nuo antro tūkstantmečio prieš Kristų gyveno arabų klajoklių gentys. 5 a.–6 a. viduryje Nadždą valdė arabų kindų gentis. 7–9 a. įėjo į Kalifatą, vėliau į kitus Arabijos pusiasalio valstybinius junginius. Per 16 a. Osmanų imperijos užkariavimus išsaugojo nepriklausomybę. 18 a. pabaigoje čia susikūrė vahabitų judėjimas. Apie 1745 Darijos (Centrinis Nadždas) emyras Muchamedas Ibn Saudas (Saudidų dinastijos), remdamasis vahabitais, pradėjo vienyti Arabijos pusiasalio žemes. 1821 Saudidai Nadždo sostinę iš Darijos perkėlė į Rijadą. 1884–91 Nadždą užkariavo Šamaro (Šiaurės Arabija) proturkiškos Ibn Rašidų dinastijos emyras Muchamedas. 1902 vahabitų lyderis Ibn Saudas užėmė Rijadą ir nuvertė Ibn Rašidus. 1903 Ibn Saudas pasiskelbė Nadždo sultonu. Po I pasaulinio karo (1914–18) Nadždas tapo kovos dėl Šiaurės ir Centrinės Arabijos suvienijimo centru. 1926 užkariavęs Chidžazą, Ibn Saudas pasiskelbė Nadždo, Chidžazo ir vadinamųjų prisijungusiųjų sričių karaliumi (1932–53 Saudo Arabijos karalius). 1932 Nadždas tapo Saudo Arabijos karalystės provincija.
1489