nãftos dóleriai, naftą išgaunančių ir eksportuojančių valstybių (Jungtinių Arabų Emyratų, Saudo Arabijos, Irano, Irako, Kuveito, Rusijos, Venesuelos ir kitų) už naftą Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais gaunamos pajamos.
Naftos dolerių terminą 1973 pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomistas Ibrahimas Oweissas, aprašydamas 20 a. 8 dešimtmečio naftos krizę, didėjančias kainas, OPEC šalių narių pajamas iš žalios naftos eksporto ir jų poveikį tarptautinei ekonomikai.
Naftą eksportuojančių šalių centriniai bankai kaupia naftos dolerius kaip užsienio valiutos atsargas ir naudoja įvairiems tikslams: ekonomikai plėtoti, piliečių gyvenimo lygiui kelti, pirkti Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų išsivysčiusių šalių bendrovių vertybinius popierius, vyriausybių obligacijas, nekilnojamąjį turtą. Kai kurioms ekonomiškai silpnesnėms šalims tik žalios naftos eksportas leidžia klestėti ir investuoti lėšas užsienyje. Kartais naftos doleriai naudojami abejotinos vertės projektams, pavyzdžiui, kraštutinei islamo formai – vahabizmui – propaguoti pasaulyje (Saudo Arabija), branduoliniam ginklui kurti (Iranas), agresyviam ekonominiam spaudimui kaimyninėms šalims (Rusija). Naftos doleriai turi įtakos aukštam Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio kursui palaikyti, bet dėl politinių priežasčių kai kurios naftą eksportuojančios šalys (Iranas, Venesuela, Rusija) siekia atsisakyti Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio kaip pagrindinės valiutos prekiaujant nafta ir pakeisti jį euru.
2687