naftotiekis
naftótiekis, įrenginių kompleksas žaliavinei naftai arba jos perdirbimo produktams tiekti iš gavybos arba perdirbimo vietos į naudojimo vietą arba perpylimo punktus (naftos terminalus). Pagal padėtį būna antžeminis, antvandeninis, požeminis, povandeninis, pagal paskirtį – magistralinis (tiekia naftą iš gavybos, jos produktus – iš perdirbimo vietos), vietinis (nutiestas naftos verslovių, perdirbimo įmonių, naftos bazių teritorijoje), jungiamasis (nutiestas tarp magistralinio naftotiekio ir naftos verslovės arba naftos perdirbimo įmonės). Sudarytas iš korozijai atsparių vamzdynų (iki 1220 mm skersmens), galinių ir tarpinių (kas 80–120 km) siurblinių, naftos rezervuarų, reguliuojamosios armatūros, pagalbinių įrenginių (pvz., šildymo įrangos, kai transportuojama labai klampi nafta). Slėgis vamzdynuose 5–6 MPa.
Naftotiekius pradėta tiesti 19 a. pabaigoje, pirmiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Rusijoje. 2018 vienas ilgiausių pasaulyje (4000 km) buvo Draugystės (Rusija) naftotiekis, nutiestas 1960; juo žaliavinė nafta iš Vakaerų Sibiro ir Vakarų Uralo telkinių tiekiama į Ukrainą,Vengriją, Lenkiją, Vokietiją. Šio magistralinio naftotiekio šiaurinė atšaka Polockas–Biržai–Ventspilis 1968 nutiesta per Lietuvą iki Biržų (87,4 km), 1979 nuo Biržų pratęsta iki Mažeikių (225,5 km), 1995 – nuo Mažeikių iki Būtingės (91,5 km), įrengtas Būtingės naftos terminalas (1995). Be to, per Lietuvą eina dalis (87,4 km) produktotiekio Alūksta–Biržai–Ventspilis (1971), kuriuo iš Navapolacko (Baltarusija) į Ventspilį tiekiamas dyzelinas. Žaliavinė nafta per Draugystės naftotiekio šiaurinę atšaką nuo 2006 nebetiekiama – į bendrovę Mažeikių nafta gabenama tanklaiviais daugiausia iš Primorsko (Leningrado sritis) naftos terminalo.
2018 Lietuvoje buvo apie 500 km magistralinių ir vietinių naftotiekių.
1886