Nagaland (hindi Nāgāland, Nagalándas), valstija Indijos šiaurės rytuose. Rytuose ribojasi su Mianmaru (Birma). Plotas 16 527 km2. 2,84 mln. gyventojų (2009); daugiausia nãgai. Centras – Kohima 103 200 gyventojų (2009); didžiausias miestas – Dimapuras (145 700 gyventojų, 2009). Miesto gyventojų apie 18 %. Gyventojų vidutinis tankis 172 žm./km2. Paviršius kalnuotas; Nagalando šiaurėje yra Nagos kalnai, rytuose palei Mianmaro sieną driekiasi Patkai kalnai (didžiausias aukštis 3826 m, Saramati kalnas). Klimatas subtropinis žemyninis. Vasaros temperatūra nuo 16 °C iki 31 °C, žiemos – nuo –4 °C iki –24 °C. Per metus iškrinta 1800–2500 mm kritulių. Nagalando šiaurėje teka Dikhu, Dojangas, pietvakariuose – Barakas, pietryčiuose – Čindvino upės intakai. Apie 17 % Nagalando teritorijos užima musoniniai miškai. Kasama rusvosios anglys, chromo, kobalto, nikelio, geležies rūdos, klintys, kvarcas, laužiamas marmuras, yra naftos ir gamtinių dujų telkinių. Maisto (ryžių valymo, cukraus, spirito, vaisių konservų), plaušienos ir popieriaus, baldų pramonė. Metalo, juvelyrinių dirbinių, medžio raižinių, puodininkystės, audimo, krepšių pynimo dailieji amatai. Ūkio svarbiausia šaka – bioprodukcinis ūkis; jame dirba apie 90 % ekonomiškai aktyvių Nagalando gyventojų. Auginama ryžiai, kukurūzai, soros, bananai, ananasai, kriaušės, slyvos, aitriosios paprikos, pomidorai, bulvės, kopūstai, imbierai, apelsininiai citrinmedžiai, arbatmedžiai, cukranendrės, džiutai. Veisiami naminiai paukščiai, šilkaverpiai. Kertamas miškas. Dimapuro oro uostas. Per Nagalandą eina Guvahati–Tinsukijos geležinkelis, Dimapuro–Imphalio plentas.
Istorija
Dabartinio Nagalando teritorijoje žmonės, manoma, apsigyveno senovės laikais, tačiau regiono istorija iki 18 a. beveik nežinoma. 19 a. pradžioje čia gyvenusios nagų gentys daugiausia vertėsi maisto rinkimu, medžiokle, primityvia žemdirbyste ir gyveno izoliuotos nuo aplinkinio pasaulio. 19 a. pirmoje pusėje teritorija buvo prijungta prie Britų (Britanijos) Indijos. Britų valdymo laikais buvo nutraukti vietos genčių tarpusavio vaidai, įsigalėjo taika ir centralizuota administracinė sistema; 1887 Kohima tapo krašto administraciniu centru. Tarp nãgų pradėjo plisti krikščionybė (ją platino iš Amerikos atvykę misionieriai baptistai), raštas, europietiška kultūra. Per I pasaulinį karą (1914–18) nagai kaip Didžiosios Britanijos kariuomenės kariai kariavo Vakarų Europoje. 20 a. 3–4 dešimtmetyje tarp nagų elito pradėjo plisti tautinės idėjos. Per II pasaulinį karą (1939–45) 1942–45 Nagalandą okupavo Japonija. 1947, paskelbus Indijos nepriklausomybę, Nagalando teritorija priklausė Assamo valstijai. 1963 nagų reikalavimu Nagalando teritorija iš Assamo valstijos išskirta ir paskelbta atskira valstija. Kai kurios nagų organizacijos reikalauja visiškos Nagalando nepriklausomybės.