Òšima Nagisa (Nagisa Oshima) 1932 03 31Kioto 2013 01 15Fudžisava, japonų kino režisierius, kritikas, scenaristas. Vienas japonų Naujosios bangos (japonų kino kūrėjų judėjimas, susiklostęs 6 dešimtmečio pabaigoje–7 dešimtmečio pradžioje) lyderis. Kioto universitete studijavo teisę ir politikos mokslus. 1954 pradėjo dirbti režisieriaus padėjėju Shochiku studijoje Tokijuje, 1956 – leisti (su kitais) kino žurnalą Eiga Hihyo. 1959 sukūrė pirmą ilgametražį vaidybinį filmą – socialinę dramą Meilės ir vilties miestas. 1965 įsteigė kino bendrovę Sozosha. Žymiausi filmai: drama Naktis ir rūkas Japonijoje (1960, ryšku N. Ošimos nusivylimas kairuoliškomis savo jaunystės pažiūromis), Mirtis pasmaugiant (1968, apie korėjiečių integravimosi į Japonijos visuomenę problemas), vaiko drama Berniukas (1969), šeimyninė saga Ceremonija (1971), aistros ir seksualumo ribas tyrinėjantys filmai Aistrų korida (1976), Jausmų imperija (1978, Kanų kino festivalio prizas) ir Maksas, mano meilė (1986), karinė psichologinė drama Laimingų Kalėdų, pone Lorensai (1983), istorinė drama Tabu (1999).
Nagisa Ošima
Sukūrė dokumentinių, televizijos filmų. Daugelis filmų paremta tikrais įvykiais, bet juose susipina fantazija ir realybė, nevengiama aštrios, prieštaringos tematikos, atvirų erotikos, prievartos, žiaurumo scenų. Kūryboje išbandė įvairius žanrus ir stilius, pasižymėjo drąsiais, radikaliais kūrybiniais ieškojimais ir eksperimentais, nagrinėjo šiuolaikinės visuomenės klausimus, kritikavo nusistovėjusias normas.
Parašė knygą Kinas, cenzūra ir valstybė: Nagisos Ošimos raštai 1956–1978 (Cinema, Censorship, and the State: The Writings of Nagisa Oshima, 1956–1978 1992).
1933