Nahùmo knygà, hebrajų Biblijoje ir krikščionių Senajame Testamente – viena Pranašų knygų. Parašyta hebrajų kalba ir pavadinta Nahumo (hebrajų kalba – paguoda) vardu. Jo žodžiai skirti pietinei Judo karalystei, kur jis ir veikė (greičiausiai pačioje Jeruzalėje). Apie pranašo asmenį beveik nieko nežinoma, išskyrus jo kilmės vietą – Elkošą (1,1). Ši vietovė ST daugiau nepaminėta. Nahumo knygos pagrindinė tema – Ninevės, žydams itin grėsmingos Asirijos sostinės, sunaikinimas 612 prieš Kristų (2, 4–3, 7), bet yra nuorodų ir į kitus svarbiausius to laikotarpio įvykius: palaikoma didžioji karaliaus Jošijo politinė religinė reforma Judo karalystėje, pradėta 622 prieš Kristų (1, 9–2, 3), atradus Jeruzalėje Įstatymo knygą (2 Kar 22), t. p. yra nuorodų ir į 661 prieš Kristų, kuomet asirai sunaikino garsųjį egiptiečių miestą No Amoną (3, 8–11), istorikų tapatinamą su Tėbais. Nahumo knyga šiuo įvykiu ironiškai žaidžiama – galingi asirai kadaise sunaikino egiptiečių No Amoną, dabar bus sunaikinta jų pačių galybė, kurią simbolizuoja Ninevė. Nahumo knygoje poetiškai perteikta orakulinių žanrų įvairovė. Nahumo knygos struktūra: knygos titulas (1, 1), abėcėlinė psalmė, apdainuojanti Dievo galybę kūrinijoje ir istorijoje (1, 2–10), Judo karalystei skirti paguodos, o Ninevei – pražūties orakulai ir satyra apie Ninevės sunaikinimą (1, 11–2, 3; 2, 4–3, 7), orakulai apie No Amono sunaikinimą, kurių kontekste išsakomi ir grasinimai Ninevei (3, 8–17), užsklanda, primenanti laidotuvių raudos žanrą (3, 18–19). Būdinga griežtas stilius, pabrėžiamas pasitikėjimas istorijoje besireiškiančia Dievo galybe, ironizuojami šio pasaulio galingieji, primenamas žiaurus Asirijos imperijos siautėjimas antikiniuose Artimuosiuose Rytuose 8–7 a. prieš Kristų. NT Nahumo knyga tiesiogiai necituojama, galimos 1, 6 ir Apr 6, 17; 2, 1 ir Apd 10, 36; Rom 10, 15; Ef 6, 15 sąsajos.
L: A. Rubšys Raktas į Senąjį Testamentą t. 2 Vilnius 1996; J. A. Soggin Storia d’Israele. Dalle origini a Bar Kochbà Brescia 1984; S. Amsler, J. Asurmendi, J. Auneau, R. M. Achard I Profeti e i libri profetici Roma 1987; L. A. Schökel, J. L. Sicre Diaz I Profeti Città di Castello 1989.
2330