Naksas
Nãksas (Naxos), sala Egėjo jūroje, Kikladų salyne. Priklauso Graikijai. Plotas 428 km2. 18 900 gyventojų (2011). Paviršius kalnuotas; didžiausias aukštis 1001 metras. Sala susidariusi iš kristalinių uolienų.
Auga makija, frigana, nedideli ąžuolynai. Auginama alyvmedžiai, vynmedžiai, citrinmedžiai, daržovės. Laužiamas marmuras. Eksploatuojamas korundo telkinys. Žvejyba. Turizmas.
Didžiausias miestas ir uostas – Naksas. Oro uostas.
Istorija
Ankstyvajame bronzos amžiuje apgyventa išeivių iš Kretos salos, dabartinės Anatolijos vakarinės dalies, Tesalijos. 7–6 a. pr. Kr. Naksas klestėjo, iš čia buvo išvežamas baltasis marmuras. 490 pr. Kr. salą užėmė persai. Į Persijos kariuomenę paimti Nakso gyventojai 480 pr. Kr. perėjo į graikų pusę ir kartu su jais dalyvavo Salamino mūšyje. Vėliau Naksas buvo Delo sąjungos narys, 471 iš jos pasitraukė ir buvo užimtas Atėnų (jiems priklausė iki 404). 1207–1566 venecijiečiai čia ir gretimose Kikladų salose buvo įkūrę Nakso kunigaikštystę, ją užėmė turkai (iki 18 a. pradžios salos administravimui faktiškai vadovavo venecijiečiai). 1770 Naksą užėmė Rusija, 1774 Turkija susigrąžino. Nuo 1830 priklauso Graikijai.