naktẽnis (Selenicereus), kaktusinių (Cactaceae) šeimos augalų gentis. 28 rūšys. Naktenis paplitęs Šiaurės Amerikos pietinėje dalyje (Jungtinių Amerikos Valstijų pietūs, Meksika), Karibų jūros salose, Centrinėje ir Pietų Amerikoje (Argentina, Brazilija, Urugvajus).
didžiažiedis naktenis
Krūmiškas, lianų pavidalo ar karoklinis, mažai arba gausiai šakotas, 1–5 m aukščio kaktusas. Auga dirvožemyje, ant uolų ar medžių. Stiebai nariuoti arba nenariuoti, žali, melsvi, pilkšvi ar rausvi, ritiniški arba briaunoti. Dygliai geltoni, juosvi ar rudi, adatiški, šeriški, kabliški ar kūgiški, iki 15 mm ilgio, po 1–18 susitelkę 15–25 mm skersmens, ant stiebo briaunų esančiose areolėse. Žiedai balti, gelsvi, rusvi ar žalsvi, rečiau raudoni, kvapūs, vamzdiški arba piltuviški, 12–40 cm ilgio ir 8–20 cm skersmens, papr. išsiskleidžia naktį ir žydi iki ryto. Vaisius – raudona, rutuliška ar kiaušiniška, 5–9 cm skersmens uoga su anksti nukrintančiais dygliais ir smulkiais žvynais. Sėklos kiaušiniškos arba inkstiškos, juodos. Dažnai kambariuose ir oranžerijose auginamas didžiažiedis naktenis (Selenicereus grandiflorus), kiek rečiau – kabliuotasis naktenis (Selenicereus hamatus), ratilinis naktenis (Selenicereus pteranthus) ir briaunotasis naktenis (Selenicereus spinulosus). Didžiažiedis naktenis yra vaistinis augalas, kartais naudojamas liaudies medicinoje.
didžiažiedis naktenis
849