Nalánda (skr. nalanda – žinios davėjas), vienas žymiausių didžiųjų budistinių vienuolynų-universitetų. Klestėjo 3–8 a. Indijoje, Biharo valstijoje. Sugriautas apie 12 a., manoma, musulmonų. Budistų vienuolynai, veikiantys ir kaip universitetai, Indijoje pradėjo steigtis apie 5 a., jie buvo budizmo skleidimo ir mokymo centrai, čia mokėsi ir vienuoliai iš Kinijos ir Tibeto, kurie vėliau patys skleisdavo Budos mokymą. Indijoje budistai vieni pirmųjų pradėjo religinę tradiciją perduoti raštu. Didžiųjų budizmo vienuolynų-universitetų susikūrimo vienas pagrindinių veiksnių ir buvo budizmo rankraščių saugojimas ir perrašinėjimas (vienuoliai buvo vadinami nešančiaisiais knygų naštą; pali kalba ganthadhura). Nalandą 7 a. per piligriminę kelionę aplankė ir aprašė kinų budistų vienuolis Siuandzangas (600–664). Džainai vietą, kur stovėjo Nalanda, tradiciškai laiko šventa vieta, manoma, čia galėjo lankytis džainizmo įkūrėjas, paskutinis iš 24 tyrthankarų (didžiųjų mokytojų), Mahavyras.
Nalandos vienuolyno-universiteto komplekso griuvėsiai (Biharo valstija, Indija)
Nalandos architektūra
Išliko vienuolyno-universiteto komplekso (14 ha) griuvėsių; raudonų plytų mūro statiniams būdinga Kušanų stilius ir Palų dinastijos (8–13 a.) architektūros derinys. Komplekse įmantriai išdėstytos vienuolių susirinkimų salės viharos, vienuolynai, trinavės šventyklos su apsidėmis čaitjos, stupos. Šventyklos puoštos šokėjų figūrų, augalinių motyvų skulptūrų dekoru. Geriausia išlikusi piramidės formos Sariputtos stupa, apsupta mažesnių stupų. Išliko memorialinė salė, manoma, skirta Siuandzangui atminti, netoli universiteto – hinduistų Saulės dievo Sūrjos šventykla, joje gausu hinduistų ir budistų dievų skulptūrų, yra deivės Parvatės apie 15 m aukščio statula. Pasaulio paveldo vertybė (nuo 2016).