Nam June Paik
Paik Nam June (Namas Džunas Páikas) 1932 07 20Keijo (dabar Seulo dalis, Korėja) 2006 01 29Miami Beach (Floridos valstija; palaidotas Seule), Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos kompozitorius, dailininkas avangardistas, pianistas, pedagogas. Korėjietis. Vienas novatoriškiausių ir kryptingiausių avangardinio meno atstovų. Medijų meno pradininkas – ryškiausias jo kūrėjas, teoretikas ir pedagogas. Vokietijos menų akademijos Vakarų Berlyne narys (1987).
Išsilavinimas ir veikla
1945–50 mokėsi Seulo Kiunggi aukštojoje mokykloje, privačiai – muzikos kompozicijos ir skambinti fortepijonu. Studijavo Tokijo (1952–56), Miuncheno (1956–57), Kölno (1958–62) universitete, 1957–58 muzikos kompozicijos mokėsi Freiburgo aukštojoje muzikos mokykloje pas W. Fortnerį, tobulinosi Darmstadto Naujosios muzikos tarptautiniuose vasaros kursuose pas K. Stockhauseną, L. Nono, J. Cage’ą, W. Vostellą ir kitus, 1958–62 – Šiaurės Vakarų Vokietijos radijo elektroninės muzikos studijoje Kölne pas H. Eimertą ir K. Stockhauseną. 1964–70 gyveno Niujorke, 1970–79 – Los Andžele; Kalifornijos menų institute dėstė medijų meną ir teoriją. 1979–87 dėstė Düsseldorfo, 1987–96 – Berlyno meno akademijose; profesorius.
Kūryba
Nuo 1956 priklausė Fluxus judėjimui. Nuo 1959 kūrė ir demonstravo neodadaizmo, Fluxus, audiovizualinio meno idėjų inspiruotas tarpdisciplinines akcijas, hepeningus, performansus, videomeno kūrinius, dalyvavo festivaliuose. Bendradarbiavo su J. Mačiūnu, J. Meku, M. Cunninghamu, Yoko Ono, S. Dalí, L. Anderson, J. Beuysu, A. Ginsbergu, M. Duchamp’u, Š. Kubota (nuo 1977 – jo žmona), I. Kabakovu, V. Tarasovu (nuo 1991) ir kitais. Düsseldorfe parodė pirmąją Vokietijoje akciją Pagarba Johnui Cage’ui 2 pianinams (per akciją abu sudaužomi) ir magnetofono juostai (Hommage à John Cage 1959). 1963–64 Japonijoje N. J. Paikas ir inžinierius Š. Abe eksperimentavo su elektromagnetais, spalvotąja televizija, vaizdo technika.
1963 Wuppertalyje pirmojoje individualioje parodoje pademonstravo pirmąjį pasaulyje videomeno kūrinį Iškraipytas televizorius (Distorted TV), 1964 Niujorke – su Š. Abe sukonstruotą pirmąjį kalbantį ir vaikštantį robotą K‑456. 1964–65 sukūrė Roboto operą. 1969–70 su Š. Abe sukonstravo ir kūryboje panaudojo vaizdo sintezatorius – sukūrė Elektronines operas nr. 1 ir nr. 2. Sukūrė ir su violončelininke, kompozitore Ch. Moorman atliko skandalingų akcijų (violončelininkė griežė apsinuoginusi, pianistui skambinant panirdavo į aliejaus statinę). Pasitelkęs Žemės palydovų transliacijos galimybes 1984 01 01 Niujorkui, Paryžiaus Pompidou centrui ir Korėjos Respublikai transliavo savo medijos veikalą Labas rytas, pone Orwellai (Good Morning Mr. Orwell). Sukūrė kosminio ryšio projektus Iki pasimatymo, Kiplingai (Bye Bye Kipling 1986), Pasaulio apsiaustas (Wrap around the World 1988; Seulo olimpinėms žaidynėms), Atlanta’98 (Atlantos olimpinėms žaidynėms).
1996 ištiktas insulto dar dešimt metų daug kūrė. Po mirties jo kūrinių projektus įgyvendino žmona Š. Kubota. N. J. Paiko kūrinių individualios (1963–2007) ir grupinės (1966–2009) parodos ir programos surengtos daugelyje meno centrų, festivalių.
N. J. Paikas išryškino 21 a. meno kūrybos, atlikimo ir sklaidos perspektyvas, pasitelkdamas naujausius mokslo ir technologijų atradimus. Kūriniai (ir jų pavadinimai bei nuorodos atlikėjams) išradingi ir turiningi – vieni šmaikštūs, kiti logiški, intymūs, erotiški, treti siurrealistiškai drastiški, šiurpinantys, šokiruojantys, bet daugiausia skleidžia filosofijos, pacifizmo, humanizmo, religijos (budizmo, hinduizmo), kosmologijos idėjas.
N. J. Paiko kūrinių turi žymiausi moderniojo meno muziejai, galerijos, akademijos, kultūros centrai, skulptūrų parkai.
Apdovanojimai
Tarp daugybės N. J. Paiko apdovanojimų – Amerikos instituto, Nacionalinio menų klubo, Rockefellerio fondo, Wilhelmo‑Lehmbrucko (2001) premijos, Venecijos bienalės Auksinis liūtas (1993).
Atminimo įamžinimas
Nuo 2008 prie Seulo veikia modernus Fluxus Nam June Paik meno centras (architektė K. Schemel).
R: Niederschriften eines Kulturnomaden. Aphorismen, Briefe Köln 1992. L: M. A. Kearns The Role of Technology in the Art of Nam June Paik: Paik’s Video Sculpture Richmond 1998; W. Herzogenrath Nam June Paik: There is no Rewind Button for Life Köln 2007; Sh. Kubota, J. Mekas, N. J. Paik My Life with Nam June Paik New York 2007.
1352