Namık Kemal
Namık Kemal (Namkas Kemãlis), tikr. vardas Mehmet, slap. Ahmet Nafiz, Hitam-ı Acemi, Sabir 1840 12 21Tekirdağ 1888 12 02Chijas, turkų rašytojas, politinis veikėjas. Vienas naujosios turkų literatūros pradininkų. Plėtojo naujus turkų literatūroje žanrus (dramą, romaną). Mokėsi prancūzų, persų, arabų kalbų ir literatūros, visuotinės istorijos. Nuo 1857 dirbo valstybės tarnautoju Stambule. Nuo 1862 bendradarbiavo rašytojo İ. Şinasi leistame laikraštyje Tasvir-i Efkâr, 1865 perėmė jo leidybą. Slaptos organizacijos Naujieji osmanai narys (1865), vienas jos ideologų. Namıkas Kemalis ir jo bendraminčiai buvo persekiojami sultono Abdiulazizo. 1867–71 N. Kemalis gyveno emigracijoje Europoje. Leido nepriklausomus turkų politinius laikraščius Muhbir (Paryžiuje) ir Hürriyet (Londone). Amnestuotas grįžo į Turkiją. Dirbo žurnalistu, buvo laikraščio Ibret leidėjas. Vienas pirmosios Turkijos konstitucijos (priimta 1876) rengėjų. Sultonui Abdiulchamidui II 1878 paleidus parlamentą ir įvedus despotinį režimą, N. Kemalis buvo ištremtas. Gyveno Gelibolu, Lesbo, Rodo, Chijo salose.
Sukūrė dramas Tėvynė, arba Silistrija (Vatan Yahut Silistre 1873, joje aukštino patriotizmą, reiškė antimonarchines nuostatas, už šį kūrinį 38 mėn. kalintas Famagustoje, nuvertus sultoną Abdiulazizą, 1876 rašytojui bausmė dovanota), Juodoji nelaimė (Kara Belâ, išleista 1908), Dželaladinas, Chorezmo šachas (Celâlettin Harzemşah 1875, joje keliama musulmonų vienybės idėja), Vargšas vaikas (Zavallı Çocuk 1873, pasakojama nelaimingos meilės istorija, smerkiamas prievartinių vedybų dėl tėvų materialinių interesų paprotys), Ponas Akifas (Akif Bey 1874), Jaunoji gražuolė (Gülnihal 1875), parašė romanus Pabudimas, arba Ali Bėjaus nuotykiai (Intibah Yahut Sergüzeşt-i Ali Bey 1876, tai pirmasis romanas turkų literatūroje, jame vyrauja dorovės, vertybių, asmens atsakomybės, apsisprendimo, pasiaukojimo dėl kito laimės temos, ryšku didaktiškumas), Džezmi (Cezmi 1880, jame nesavanaudiškas tarnavimas Tėvynei iškeliamas aukščiau asmeninės laimės). Sukūrė poezijos (rinkinys Namıko Kemalio eilės / Namık Kemal’in Şiirleri, išleistas 1941), parašė istorinių (Osmanų istorija / Osmanlı Tarihi 4 dalys 1908–09), teatro ir literatūros kritikos, literatūros tyrinėjimo (Siekis / Pursuit 1885, apie divano poetiką) veikalų. Kūryboje propagavo švietimo idėjas, aukštino meilę Tėvynei, gynė jos laisvę ir nepriklausomybę, islamo tiesas, vaizdavo socialinių ir emocinių žmonių santykių motyvus, kėlė moterų engimo problemas; būdinga romantizmo poetika, yra sentimentalumo, psichologijos elementų. Namıko Kemalio grožinė kūryba turėjo įtakos turkų 19 a. antros pusės literatūros raidai, politinės visuomeninės idėjos – jaunaturkių veiklai.