namnė degtnė, namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas. Naminė degtinė gaunama specialiais, dažniausiai savo gamybos, aparatais varant, distiliuojant alkoholinį raugą iš grūdų, bulvių, runkelių, vaisių, cukraus ir kitų produktų ar jų mišinių, turinčių angliavandenių. Naminė degtinė būna 40–80 % (tūrio) stiprumo. Varant naminę degtinę 71 °C temperatūroje išsiskiria nuodingas metilo spiritas.
Lietuvoje
Naminė degtinė dažniausiai vadinama samane. Ji gaminama nuo 15 a. pabaigos. Lietuviai pirmieji pasaulyje pradėjo varyti naminę degtinę iš javų. Pirmasis degtinės prilašėjęs kaušas buvo aukojamas dievams. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai turėjo teisę varyti naminę degtinę. 1498 buvo įvesta propinacijos teisė (svaigalų gamybos ir pardavinėjimo teisė). Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo (1795) imperatorienės Jekaterinos II dekretu buvo įvestas degtinės valstybinis monopolis. Šiame dekrete buvo išlyga, leidusi Lietuvos aukštuomenei varyti naminę degtinę savo reikmėms. Naminės degtinės gamyba ypač paplito Vokietijos okupacijos metais (1915–18). Nepriklausomoje Lietuvoje įstatymu (1919 03 15) buvo uždrausta slaptai, be valstybės valdžios leidimo varyti naminę degtinę. Už įstatymo nuostatų nesilaikymą buvo skiriama bauda, kalėjimas, nusikaltimo įrankių ir medžiagos konfiskacija. Įstatymas dėl degtinės varymo ir jos pardavinėjimo (1920 03 10), be jau minėtų bausmių, nustatė iš degtindarių išieškoti trigubą akcizo patentinio mokesčio kainą ir išvaryto spirito ir degtinės akcizą, iš pardavėjų – rasto gėrimo akcizą. Padėjusiems susekti nusikaltimą buvo skiriama 10 % išieškotos baudos. Už įrankių naminei degtinei gaminti laikymą taikyta administracinė atsakomybė. Įstatymas slaptam degtinės varymui ir pardavinėjimui bausti (1923 12 18) panaikino akcizo patentinį mokestį ir akcizą. Už įrankių laikymą nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Padėjusiems susekti nusikaltimą buvo skiriama 50 % išieškotos baudos. Laikinieji akcizo mokesčių įstatai 1930 buvo papildyti nuostatomis dėl slapto alkoholinių gėrimų gaminimo ir pardavinėjimo, kurios nustatė griežtesnes bausmes ir įvedė nuostolio dėl nesumokėto akcizo valstybės iždui sąvoką. Baudžiamoji atsakomybė taikyta už naminės degtinės varymą, pardavimą, gabenimą, įrankių darymą, laikymą, rugių, bulvių, cukraus ar kitos medžiagos naminei degtinei varyti davimą. Šios nuostatos su mažais pakeitimais buvo perkeltos į Akcizų ir finansinių monopolių įstatymą (1934). Ūkininkams nebeišgalint atlyginti paskirtų nuostolių dėl nesumokėto akcizo valstybės iždui, nuo 1936 ši nuostata panaikinta. SSRS okupacijos metais Baudžiamajame kodekse (1961) buvo įtvirtinta atsakomybė už naminės degtinės ar kitų alkoholinių gėrimų gaminimą, laikymą, pardavimą, t. p. aparatų tokiems gėrimams gaminimą ar laikymą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę už naminės degtinės gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, pardavimą ar kitą realizavimą numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.
1431