nãmų kalbà priklauso khoinų kalbų šeimos khoikhojų šakai (khoisanų kalbų makrošeima). Vartojama daugiausia Namibijoje (apie 192 000, turi oficialiosios regioninės kalbos statusą), t. p. Pietų Afrikos Respublikoje (apie 56 000) ir Botsvanoje (apie 1500). Iš viso kalbančiųjų apie 250 000 (21 a. pradžioje). Skiriamos 6–9 tarmės. Namų kalbos sudėtinga fonetinė sistema. Turi 10 trumpųjų balsių (5 paprastuosius ir 5 nosinius) ir 11 dvibalsių. Priebalsinių fonemų – 33, iš jų net 20 unikalių čepsimųjų priebalsių (kliksų), kurie tariami ne iškvepiant orą, bet įkvepiant. Dažnai tokiais priebalsiais prasideda žodžio šaknis. Vyraujanti skiemens struktūra – CV arba CVC (C – priebalsis, V – balsis). Žodžių šaknys dažniausiai dviskiemenės. Būdinga reduplikacija. Namų kalba toninė, skiriami 3 tonai. Ryškūs agliutinacinėms kalboms būdingi bruožai. Turi 3 gimines (moteriškoji, vyriškoji ir bendroji), 3 skaičius (vienaskaita, daugiskaita, dviskaita), reiškiamus specialiomis priesagomis (khoe‑b ‘vyras, žmogus’, khoe‑s ‘moteris’, khoe‑kha ‘du vyrai’, khoe‑ra ‘dvi moterys’, khoe‑ku ‘vyrai’, khoe‑ti ‘moterys’, khoe‑n ‘žmonės’), 2 linksnius (tiesioginio subjekto ir objekto). Gramatinės laiko (seniai vykęs būtasis, neseniai vykęs būtasis, esamasis, būsimasis ir bendrasis) ir veikslo kategorijos reiškiamos specialiomis dalelytėmis. Būdinga sakinio žodžių tvarka – veiksnys–papildinys–tarinys (SOV). Raštas lotyniškaisiais rašmenimis (nemažai diakritikų, žyminčių nosinius balsius, tonus ir čepsimuosius priebalsius, kliksus; sukurtas 1845). Namibijoje namų kalba kuriama grožinė literatūra, leidžiami laikraščiai, transliuojamos radijo laidos, išleista žodynas, gramatika, Biblija (1966), namų kalba studijuojama universitete. Vartojama dvikalbystės ar daugiakalbystės sąlygomis.
85